Europos čempionų treneris Antanas Sireika po 6-erių metų pertraukos vėl prie amžinąja LKL prizininke tituluojamos „Šiaulių“ ekipos vairo – ten, kur 1994 m. ir pradėjo trenerio karjerą. „Grąžinu skolą“ - šypsosi treneris, prisimindamas viešai duotą pažadą grįžti.
A.Sireikai talkins iki šiol ekipai vadovavęs Robertas Giedraitis ir jo asistentas Mantas Šernius.
Trečioji vieta – minimumas
- Kada jus pasiekė pasiūlymas grįžti prie „Šiaulių“ vairo? - „Respublika“ paklausė A.Sireikos.
- Pasiūlymą gavau prieš šešerius metus, kai išvažiavau iš Šiaulių. Tada klubo vadovai man pasakė: „Kad ir kur tu būtum, kad ir kuriam laikui išvažiuotum, Šiauliuose visą laiką būsi laukiamas“.
- Kas lėmė jūsų apsisprendimą atsisveikinti su Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubu?
- Niekas nenulėmė. Tokia situacija. Komanda su didelėmis pretenzijomis ir kiekvienas pralaimėjimas nemalonus. O čia buvo du pralaimėjimai iš eilės ir... Negali „Lietuvos rytas“ pralaimėti daug.
- Kokie tikslai jums, kaip treneriui, keliami „Šiaulių“ klube?
- Man konkrečių tikslų dar niekas nekėlė, bet aš žinau, kokie tikslai keliami klubui. Europos taurė dar neprarasta, nors padėtis ir yra sunki, reikia stengtis kabintis. Sudėtinga padėtis ir Baltijos lygoje, bet reikia pasirodyti kuo geriau. O Lietuvos pirmenybėse trečia vieta, kaip sako, nors jau ir atsibodo, bet mes ją turime užimti.
- Ar turite galimybių pakilti aukščiau nei trečia vieta?
- Visada reikia kelti sau tikslus, kurie atrodo neįmanomi, tada pasieksi daug. Todėl trečią vietą reikia vertinti kaip minimumą. Trečios vietos skonį pajutau dar prieš išvažiuodamas iš Šiaulių, paskui su „Žalgiriu“ buvome tris kartus pirmi. Suprantu, koks yra skirtumas tarp trečios vietos ir tarp čempionų, tad kodėl neužsimojus aukščiau?
Komandoje pasigedo šiauliečių
- Kaip vertinate „Šiaulių“ komandos sudėtį?
- Gerai vertinu, matau ir tai, ko trūksta. Mano darbo specifika yra daugiau paliesti žmogaus širdį, žmogaus galvą ir parodyti jam tuos kelius, kaip jis gali komandai suteikti kuo daugiau naudos. Šeštadienį su kiekvienu iš vyrų pasikalbėjau asmeniškai. Susitikome su Virgiu Praškevičiumi, tai pasakiau: „Oho!“ Dar niekada nebuvo „Šiaulių“ komandoje Europos čempiono, o dabar yra. Tai rodo, kad komanda sukomplektuota gana rimtai, sutelkti pajėgūs žaidėjai. Gal mano įprastam žvilgsniui trūksta jaunimo.
- Tarp „Šiaulių“ krepšininkų nėra nė vieno, kilusio iš Šiaulių. Ar tai reiškia, kad truputį buksuoja vietos krepšininkų pamainos rengimas?
- Pažadu, kad tikrai įvertinsiu, kokia padėtis yra su Šiaulių jaunimu. Aš pats nustebęs, kad jo nėra. Suprantu, kad aistruoliai nori matyti komandoje šiauliečius, ir stengsiuosi, kad ateityje jų būtų.
- Ar negąsdina, kad į „Šiaulius“ grįžtate tuo metu, kai klubo vadovai prabilo apie tai, jog teks veržtis diržus ir mažinti biudžetą?
- Klubo vadovams pasakiau, kad buvo ir sunkesnių laikų, kai pačioje klubo gyvavimo pradžioje pinigų beveik išvis nebuvo, tačiau ir tada išgyvenome. Manęs tai tikrai nebaugina. Į namus grįžau dirbti, o ne užsidirbti. Kokios bus sąlygos, tokiomis ir dirbsime.
- Kuriam laikui pasirašėte sutartį su „Šiauliais“?
- Aš grįžau į namus. O į namus grįžęs šeimai juk nepasakai, kad poryt išeisi. Gyveni, o gyvenimas parodys.
Sidas AKSOMAITIS, „Respublikos“ žurnalistas
