Prieš 70 metų pastatyta Kauno sporto halė turi savo istorijos muziejų. Naujais eksponatais jis pasipildys prieš iškilmingą jubiliejaus minėjimą, kuris planuojamas rugpjūčio 13 dieną. Kaip tik tada Kauno halėje vyks Europos jaunučių krepšinio čempionatas ir bus surengtas istorinis (lyg prieš 70 metų) Latvijos bei Lietuvos krepšinio rinktinių susitikimas.
Ta proga, neabejoja halę valdančios viešosios įstaigos - S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro - direktorius Vytas Snarskis, naujais eksponatais pasipildys halės ir greta jos esančio, už halę vyresnio S. Dariaus ir S. Girėno stadiono istorijai skirtas muziejukas, besiglaudžiantis erdviame kabinete po stadiono tribūna.
Muziejų kuria entuziastai sporto centro darbuotojai: vienoje darbovietėje jau penktą dešimtį metų skaičiuojantis energetikas Albinas Bartaška ir darbo stažu kiek jaunesnis centro direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Algis Rasakevičius. Jiems padeda kolegos, tarp kurių bene aktyviausia - ekspoziciją įrengusi sporto centro dizainerė Sigita Kaminskienė.
Keletą pastarųjų metų miesto valdžios puoselėta idėja nuo Ąžuolyno prieigų link senosios Kauno sporto halės nutiesti Sportininkų šlovės alėją realybe, deja, netapo. Ši idėja sėkmingai įgyvendinta Vilniuje. Sostinėje atsirado ir paminklas krepšiniui, kokį pasistatyti pirmas žadėjo Kaunas, vadinamas krepšinio sostine, išugdęs daug garsių sportininkų, sukūręs nemažai gražių tradicijų.
Beje, nei Kauno halė, nei stadionas nepretenduoja tapti dar vieno sporto muziejaus Kaune kūrėjais. Anot V. Snarskio, išplėtus ekspoziciją jos medžiagą ketinama perduoti Kauno senamiestyje esančiam Sporto muziejui. O kol kas sportininkai, teisėjai, kiti varžybų dalyviai prie Ąžuolyno esančiame centre turi progą susipažinti su kažkada čia gimusio ir iki šiol gyvuojančio sporto komplekso istorija.
Tiesa, stadionas ją kurti pradėjo 1921 metais, kai Kauno miesto savivaldybė išnuomavo Lietuvos fizinio lavinimo sąjungai 3,5 ha žemės sklypą Ąžuolyne. Jame buvo įrengta futbolo aikštė ir bėgimo takai.
Kiek vėliau, 1924-1925 metais, šios sąjungos pirmininko Stepono Dariaus iniciatyva (jis parengė projektą, organizavo talkas ir iš dalies finansavo darbus), įrengtas pirmasis laikinojoje Lietuvos sostinėje sporto stadionas. 1934 m. Švietimo ministerija stadioną rekonstravo ir prie jo pastatė Kūno kultūros rūmus (dabar - Lietuvos kūno kultūros akademija). 1935 m. čia pradėtas statyti valstybinis stadionas, kuriame 1936 metų birželio 30 dieną sužaistos pirmosios rungtynės tarp Lietuvos ir Estijos futbolo rinktinių. Rezultatu 2:0 jas laimėjo Lietuva.
S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro muziejuje saugomoje svečių knygoje garsus krepšinio treneris Antanas Sireika įrašė tokius žodžius: "Šlovė tiek daug aistrų ir emocijų mačiusiai Halei". Toje pačioje knygoje - gausybė pasaulio scenose žinomų atlikėjų palinkėjimų senutėlei Kauno halei, kurios atsiradimą, beje, paskatino Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pergalė 1937 metais Rygoje, antrajame Europos vyrų krepšinio čempionate. Šalis laimėtoja įgijo teisę (ir garbę bei atsakomybę) ruoštis po dvejų metų priimti kitą čempionatą, todėl Lietuvos valdžia ilgai nesvarsčiusi nuo žodžių ėjo prie darbų.
Per trumpą laiką statybų inžinierius konstruktorius Anatolijus Rozembliumas parengė Europos pirmenybių lygmenį atitinkančios 3500 vietų Kauno halės projektą.
Realūs statybos darbai pradėti 1938 metų gruodžio 4 dieną. Dideliu būriu (kartais - iki 260 žmonių) dieną naktį dirbdami statybininkai halės pabaigtuves skelbė vos pusei metų prabėgus.
1939 m. gegužės 21 dieną (ją galima vadinti šio objekto gimtadieniu) Kauno sporto halėje įvyko trečiųjų Europos vyrų krepšinio pirmenybių atidarymo iškilmės.
