8 valanda ryto. Prieš mažiau nei tris paras į Lietuvą grįžusi Šakių „Gulbelės“ ketveriukė būriuojasi oro uoste tam, kad leistųsi į dar vieną ilgą ir tolimą kelionę. Šįkart prie jų prisijungia ir 3x3 krepšinio asociacijos steigėjas Rolandas Skaisgirys. Šios kompanijos laukia daugiau nei pusę paros truksianti kelionė į Džedą. Arabų kraštai per gan trumpą laiką tapo svarbia 3x3 krepšinio žemėlapio dalimi, o šįkart Saudo Arabijos miestui teko garbė surengti 11-ąjį – paskutinį prieš finalą – Masters turnyrą.
Šakių „Gulbelė“ po dviejų solidžių pasirodymų iš eilės – pirmosios vietos Monrealyje ir antrosios pozicijos Nandzinge į Arabų pusiasalį vyksta kaip vieni iš favoritų. „Esame ir kiek pavargę, ir kupini entuziazmo. Duok dieve, kad panašią formą pavyktų išlaikyti iki atrankos į Tokiją“, – keliaudamas oro uosto patikros link ištaria vienas komandos lyderių Marijus Užupis.
„Kai bandžiau juos prikalbinti užsiimti šiuo sportu, nei jie, nei galbūt aš nesupratome, kuo tai gali baigtis, kaip toli nueisime. Dabar jie pilni entuziazmo – laimi didžiulis piniginius prizus, dega noru patekti į olimpines žaidynes. Kita vertus, niekas nesupranta, koks tai didelis vargas“, – pastebėjo Šakių „Gulbelės“ komandą prieš bene metus suburti ėmęsis R. Skaisgirys.
„Skrendi penkiolika valandų, naktį būni mieste, kur vyks turnyras, ryte keliesi, vakare žaidi. Kitą dieną – tas pats. Dar kitą dieną – vėl 15-os valandų skrydis. Grįžti namo, trumpai pabūni su šeima, artimaisiais ir po trijų dienų vėl skrendi. Ir taip – beveik visą pavasarį, rudenį, vasarą. O dar kokioj nors Kinijoj su niekuo susikalbėt negali. Tas vargina, reikia išmokti taip gyventi. Vyrai, atrodo, jau sugeba rasti komforto, rasti išeitis tokiose situacijose“, – sakė vienas 3x3 asociacijos steigėjų.
Kai kurie egzotiški kraštai, kuriuose vyksta trijulių krepšinio turnyrai, išties pažeria kuriozų. „Ko tik nematėm šiemet – ir viešbučių, kurie nuotraukose su langais, o nuvažiavus – be langų, ir Mongolijoj ant asilų jodinėjom... Ta egzotika kartais išsekina, kartais tenka žaisti esant beveik 40-ies laipsnių karščiui, bet mes į tai žiūrime kaip į unikalią galimybę pamatyti pasaulį darant tai, ką mėgstame – žaidžiant krepšinį“, – kalbėjo M. Užupis.
Vakarų Saudo Arabijoje esančios Džedos populiacija didesnė nei Lietuvos – joje gyvena apie 4-is milijonus žmonių. Organizaciniai klausimai čia sprendžiami sklandžiai, dalyvių komfortu pasirūpinta maksimaliai – jie įsikūrę Hilton viešbutyje – o varžybos vyksta ant Raudonosios jūros kranto sukonstruotoje lauko arenoje. „Tai kuria unikalią atmosferą. Mano svajonė – turėti tokią areną Lietuvoje. Su kolegomis padarysime viską, kad ji čia atsirastų“, – apie 2500 žiūrovų talpinantį mobilų statinį prabyla R. Skaisgirys.
„Turbūt tai geriausiai įrengta renginio vieta ir geriausias turnyras, kokį mačiau šiemet. Net aš su savo ribota anglų kalba sugebėjau susikalbėti visais klausimais. Aptarnaujančio personalo čia pilna ir visi tau nori padėti. Jeigu varžybų metu eini į tualetą, tave palydi, tau atidaro duris“ – apie organizatorių paslaugumą kalbėjo televizijos prodiuseris, renginio metu spėjęs pažinti ir neformaliuosius šalies aspektus.
„Mes tiek daug pamatyti nespėjome“ – paklaustas apie tai, kaip Džeda atrodė žaidėjų akimis, nusijuokia M. Užupis. „Mūsų šalies pažinimas per šią kelionę apsiribojo 11x15 metrų stačiakampiu ir poilsiu viešbuty. Tiesa, po kelionių Azijoje čia labai pradžiugino maistas – pusryčių, pietų ir vakarienės metu kartu sudėjus buvo galima rinktis iš turbūt arti šimto patiekalų.“, – kalbėjo „Uzi“ pravardžiuojamas žaidėjas, jaučiantis kartėlį dėl kelią į patekimą tarp keturių geriausiųjų užkirtusio mačo. „Gaila, kad ketvirtfinalis susiklostė taip, bet Japonijoje tikimės finišuoti stipriai“, – pridūrė krepšininkas.
„Pavyzdžiui, toks Limanas (kol kas geriausius rezultatus šiame pasaulio ture fiksuojanti komanda, red. past.) žiauriai džiaugėsi, kad mes gavom tą ketvirtfinalį ir net leido sau tą parodyti. Sakiau žaidėjams – nepykit dėl to, bet tą prisiminkit. Buvo ir liūdinčių – kaip nekeista, net tokiuose kraštuose ir „Gulbelė“, ir kiti spėja rasti savo fanų, kurie juos palaiko, su jais fotografuojasi, vėliau jiems rašo per feisbuką“ – pridūrė R. Skaisgirys.
Paskutinis „Gulbelės“ laukiantis iššūkis šiame sezone – išvyka į Ucunomiją. Ten 12 geriausių pasaulio komandų lapkričio 2-3 dienomis kovos dėl 60-ies tūkstančių dolerių piniginio prizo. Šakių „Gulbelė“ šiame sezone jau laimėjo 118 500 tūkst. dolerių, o pasaulio reitinge rikiuojasi penkta. Skaičiuojant komandos pasirodymus nuo pirmojo Masters turnyro, kuriame pasirodė tik šių metų rugpjūtį, „Gulbelė“ pagal demonstruojamus rezultatus ir pelnytus Pasaulio turo taškus nusileidžia tik „Liman“ ekipai iš Serbijos ir per šią atkarpą yra antra pasaulyje.
