„Tiek prieš treniruotę, tiek ir po jos būtina atidžiai rinktis, ką ir kaip valgote, – sako dietologė E. Šinkevičiūtė. – Likus iki treniruotės kelioms valandoms, ar bent pusvalandžiui, jei planuojate mankštintis ryte, reikėtų rinktis daug energijos teikiančio maisto. Tai galėtų būti riešutų užkandis, vaisiai, nedidelis kiekis košės. Po treniruotės praėjus 30 minučių rekomenduoju baltyminį maistą, atstatantį sporto metu patirtas mikrotraumas raumenyse: liesą varškę, kiaušinius, liesą mėsą, pavyzdžiui, paukštieną, žuvį ar proteino kokteilį.“ Žiemos metu mitybos specialistė pataria valgiaraštį papildyti multivitaminų kompleksu, tačiau tai nėra būtina, jeigu mityba yra idealiai subalansuota.
E. Šinkevičiūtė išskiria tris netaisyklingai besimaitinančiųjų tipus:
1. Nekreipia dėmesio į mitybą. Pasak specialistės, dažnas sportuoti pradedantis žmogus, kuris siekia priaugti raumenų, yra įsitikinęs, kad tik besiplėšydamas sporto salėje pasieks gerų rezultatų. Deja, valandos praleistos prakaituojant ant treniruoklių ar kilnojant sunkumus nueis veltui, jeigu nebus skirta pakankamai dėmesio mitybai. Jeigu valgote nereguliariai, neskaičiuodami porcijų, kalorijų ar „apsidovanojate“ save vienu kitu netinkamu užkandžiu, pasiekti norimų rezultatų bus sunkiau.
2. Valgo per mažai. Didžiausią klaidą daro galvojantys, jog sportuojant sudegintos kalorijos ir kilogramai grįš kartu su pirmu kąsniu. Pailsėjus pavalgyti yra būtina – taip atstatomas raumenynas, suaktyvinama medžiagų apykaita, atgaunamos organizmui reikalingos jėgos. Žinoma, svarbu tinkamai pasirinkti, ką dedate į burną, tačiau pavalgyti yra būtina, kitaip, anot dietologės, organizmas patirs didžiulį stresą ir priešinsis rezultatams, kurių siekiate sporto salėje.
3. Valgo per daug. E. Šinkevičiūtės teigimu, dažnai pasakymą „pavalgyti sočiai“ žmonės suvokia kaip patarimą tiesiog valgyti – bet ką ir didelėmis porcijomis. Pavyzdžiui, pilna lėkštė virtų makaronų, kurią vos įveiksite, atneš daugiau žalos nei naudos. Reikėtų vengti ir riebios mėsos, tokios, kaip kiauliena ar jos gaminiai, kurių, pasak specialistės, lietuviai suvalgo gerokai per daug. Geriausiai pasiekti norimų rezultatų galima pasitarus su dietologu, mitybos specialistu ar treneriu, kuris pritaikytų specialų valgiaraštį su rekomenduojamais produktais bei porcijomis.
Sportuojantiems ar tiesiog nusprendusiems reguliuoti mitybą dietologė pataria atidžiai pasirinkti ne tik mėsą ar žuvį, bet ir juos apdorojant naudojamus ingredientus, garnyrą. Žuvį derėtų rinktis tokią, kurios sudėtyje ne daugiau kaip 2 proc. riebalų, pavyzdžiui, lydeką, sterką ar vėgėlę. Taip pat tinkamos ir iki 5 proc. riebalų turinčios žuvys – karšiai, karpiai, karosai ar stintos. Reikėtų vengti tų žuvų, kurių sudėtyje daugiau nei 15 proc. riebalų, tai – ungurys ar aukšlė. Mėsa taip pat turėtų būti liesa. Ypač dažnai treneriai pataria rinktis paukštieną, pavyzdžiui, vištieną, kurios 100 g yra tik 108 kilokalorijos. Vištienoje gausu baltymų, lengvai įsisavinamų amino rūgščių. Be to, apšlaksčius vištieną šviežiai spaustomis citrinos sultimis, iš mėsos pasisavinama visa geležis.
Pasak dietologės, visiškai nesvarbu, kaip apdorota mėsa – virta, troškinta, kepta orkaitėje ar keptuvėje. Mėsos kaloringumas nepakis tol, kol kepant nebus naudojamas majonezas, aliejus, sviestas, actas, pomidorų ar kiti riebūs padažai. Todėl geriausia kepti vištienos krūtinėlę naudojant tik jos pačios sultis. O kepti netinkamas aliejus gali būti puikiai panaudotas salotoms – vos 5 ml šalto spaudimo alyvuogių aliejaus padės daržovėse esantiems sudėtiniams elementams virsti A ar D vitaminais.
