BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis aiškina, jog esminis mitas apie prastai vairuojančias moteris susijęs su istoriškai susiklosčiusi vyrų dominavimu už vairo.
„Atliktas naujausias tyrimas parodė, jog pėsčiųjų grupei bent dalį laiko save priskiria 65,3 proc. vyrų ir net 88 proc. moterų. Tuo tarpu automobilį vairuoja 59,7 proc. vyrų ir 32,1 proc. moterų. Vien šis pasiskirstymas labai daug pasako apie įvairių stereotipų priežastis – vyrai kelyje tiesiog dominuoja, todėl kai pamatome prastai vairuojantį vyrą, palaikome jį išskirtiniu atveju, o jei moterį – prielaidą, kad ir kitos važinėja taip pat. Tai klasikinė klaida, nes nėra jokios statistikos, kuri patvirtintų kokį nors ryšį tarp automobilio vairuotojo lyties ir jo kompetencijos kelyje“, – aiškina A. Žiukelis.
Tokios tendencijos regimos ne vien Lietuvoje. Štai, pavyzdžiui, JAV vairavimo teises turinčių moterų yra daugiau kaip milijonu daugiau nei vyrų, bet vyrai kasmet sukelia daugiau eismo įvykių. Tai paaiškinti galima laiku, praleidžiamu prie vairo. Jei JAV moteris per metus įveikia maždaug 16 tūkst. kilometrų, tai vyras – apie 27 tūkst. Tad skaičiuojant vienam vairuotojui per tam tikrą atstumą tenkančių avarijų skaičių skirtumo tarp lyčių beveik nėra. Anot eksperto, Lietuvoje galėtume naudoti tokią pat logiką: jei skaičiuosime tik kiekvienos lyties sukeltas avarijas, vyrų greičiausiai bus daugiau nei moterų, tačiau tai – tik maža dalis realybės.
Moterims stresą kelią agresyvūs ir greitį viršijantys vairuotojai
Vis tik skirtumų tarp vyrų ir moterų kelyje rasti galima. Tyrimo metu paaiškėjo, jog jie skirtingai vertina kitų vairuotojų elgesį kelyje. Dėl didžiausio streso sukėlėjo sutinkama – tai posūkių nerodantys vairuotojai, erzinantys 65,5 proc. vyrų ir 62,6 proc. moterų, bet kitose srityse nuomonės išsiskiria. Moterys mažiau toleruoja greitį viršijančius vairuotojus (48,5 proc. moterų prieš 34,1 proc. vyrų), tačiau A. Žiukelis tai priskiria faktui, jog vyrai jį viršyti linkę labiau.
„Greičio viršijimas nėra vien vyrų problema, tačiau jie tai daro dažniau. Palyginti tolerantiškas jų požiūris į šią problemą rodo, kad jie greičio pedalo spustelėjime nemato problemos. Šiuo atveju galime kalbėti tik apie bendrą eismo kultūrą – dažniausiai keliais kilometrais viršyti greitį gal ir nėra pavojinga, bet nuostata, jog didelis lėkimas apskritai ne problema – nepateisinama“, – aiškina Ekspertizių skyriaus vadovas.
Taip pat moterys mažiau tolerantiškos agresyviai ir per arti iš galo privažiuojantiems vairuotojams (stresą kelia 55,6 proc. moterų ir 47,6 proc. vyrų). Šiuo atveju draudikai teigia, jog rūpestis ne tik pagrįstas – jis dar ir per mažas, nes tokios situacijos beveik užtikrintai pasibaigia eismo įvykiu.
„Absoliuti dauguma eismo nelaimių įvyksta būtent dėl įvažiavimo į priekyje esantį automobilį, kai imama pavojingai manevruoti nesilaikant saugaus atstumo. Žinoma, tokiu atveju bet kokia žala atlyginama, bet dėl kvailos, beprasmiškos klaidos žmonės ilgam praranda mašiną, gaišta laiką ir nervus, rūpindamiesi jų tvarkymu ir t.t. Niekas nenori visą laiką prie vairo sėdėti kaip ant adatų, bet kol dalis vairuotojų taip nemaloniai elgiasi, nėra kito pasirinkimo“, – aiškina specialistas.
Pasak A. Žiukelio, retais atvejais po smūgio į galą nesuvaldyta transporto priemonė išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą ir gali susidurti su kitu automobiliu. Tokios situacijos yra be galo pavojingos, nes gali būti ir sužeistų ar žuvusių.
„Susidūrimų padeda išvengti paprasčiausias kelio užleidimas. Jeigu matote, kad už jūsų esančio automobilio vairuotojas pavojingai manevruoja ir nesaugiai priartėja, sulėtinkite greitį, įjunkite avarines šviesas ir pasitraukite dešiniau, kad jus būtų galima aplenkti. Jeigu kitas automobilis lėtėja kartu su jumis, traukitės į kelkraštį ir skambinkite bendruoju pagalbos numeriu, bet paprastai pakanka pasitraukti“, – sako A. Žiukelis.
