Susidūrimai su stambiaisiais žvėrimis gali baigtis lemtingai ne tik pačiam gyvūnui, bet ir automobilio keleiviams. Dėl šio tipo avarijų taip pat būna rimtai apgadinamos transporto priemonės. Anot Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vėdėjo Gedimino Markausko, laukinių gyvūnų migracija rudenį sustiprėja rugsėjo pabaigoje, spalio mėnesį, o taip pat ir antroje pavasario pusėje.
Dažniausiai į kelią išbėga stirnos, tačiau pasitaiko ir šernų, briedžių bei usūrinių šunų. Priešingai nei manoma, stirnos, būdamos atvirų laukų mėgėjomis, į kelią išbėgti gali ne tik miškingose vietovėse, bet praktiškai bet kur, net miestuose. Nors prie magistralinių kelių ir statomos apsauginės tvoros, anot specialisto, jos padeda ne visada ir statistika liudija, kad pastaruoju metu per parą šalies keliuose įvyksta vidutiniškai net apie 10 susidūrimų su įvairiais gyvūnais. Tiesa, toli gražu ne apie visus incidentus pranešama policijai.
Kas daroma, siekiant išvengti nelaimių?
Anot G. Markausko, tiesiant kelius standartiškai daromas poveikio aplinkai vertinimas. Jei tiesiamo kelio vieta susikerta su migracijos takais, tuomet stengiamasi rengti specialias požemines perėjas ar ieškomi kiti būdai žvėrims saugiai pereiti kelią. Be šito, žinomose migracijos vietose keliuose taip pat pastatomi ženklai, įspėjantys vairuotojus apie į kelią išbėgančių gyvūnų grėsmę.
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovų teigimu, kai avarijos metu žūsta žvėris, vairuotojas dėl to kaltinamas nebūna, nors miško gyvūnai ir laikomi valstybės nuosavybe.
Policija, siekiant išvengti šio tipo nelaimių, vairuotojams pataria atkreipti dėmesį į įspėjamąjį kelio ženklą „Atsargiai, žvėrys“, miškingose vietovėse vairuoti atidžiau, atsižvelgti į oro sąlygas, kelio būklę bei pasirinkti saugų greitį, taip pat vairuojant rizikingose vietose išlaikyti budrumą, sekti kelią bei šalikelę.
