„Juodosios dėmės“ šalies keliuose
„Juodoji dėmė“ – dažnai vartojamas, tačiau retai kam žinomas terminas. Taip vadinamos vietos, kuriose 500 metrų kelio ruože per ketverius metus įvyksta ne mažiau kaip 4 įskaitiniai eismo įvykiai (žūsta arba sužalojamas asmuo).
Pasak Kelių ir transporto tyrimo instituto Saugaus eismo skyriaus viršininko Mindaugo Katkaus, pavojingos vietos keliuose ir gatvėse yra pavadinamos juodosiomis dėmėmis vadovaujantis pavojingų vietų nustatymo metodikomis: avaringų ruožų nustatymo valstybinės reikšmės keliuose metodika bei juodųjų dėmių nustatymo ir šalinimo gatvėse ir vietinės reikšmės keliuose metodika.
Specialisto teigimu, daugiausiai eismo įvykių fiksuojama miestų gatvėse, tačiau pasekmės kur kas sunkesnės būna užmiestyje. „Miestuose avarijos švelnesnės, tačiau pėsčiųjų perėjos ir sankryžos pasižymi didesniu eismo įvykių skaičiumi ir sunkesnėmis pasekmėmis. Užmiestyje pavojingiausi keliai tie, kuriuose priešpriešiniai srautai nėra fiziškai atskirti. Čia įvyksta sunkūs priešpriešiniai susidūrimai, šoniniai susidūrimai sankryžose, užvažiavimai ant išilgai ar skersai kelio einančių pėsčiųjų.“, – sako M. Katkus.
Skaudžiausios pasekmės – perėjose
Eismo įvykių koncentracijas, t. y. juodąsias dėmes lemia įvairūs kelio saugos trūkumai arba aplinkos faktoriai. Dažnai juodosios dėmės yra tos vietos, kur kertasi eismo dalyvių srautai ir stipriai skiriasi jų judėjimo greitis (sankryžoje, pėsčiųjų perėjoje ar pėsčiųjų naudojamame užmiesčio kelio ruože).
M. Katkaus teigimu, pavojingiausios kelių vietos yra tos, kur eismo įvykių pasekmės pačios sunkiausios. „Tragiški įvykiai ir baisios pasekmės būna pėsčiųjų perėjose, sankryžose ir keliuose be skiriamosios juostos, kai susiduria priešingomis kryptimis važiuojančios transporto priemonės“, – sako specialistas.
Priežastys įvairios
Dažniausios eismo įvykių priežastys tradicinės – alkoholis, neracionalus greitis, kalbėjimas telefonu, sveikatos sutrikimai, nuovargis. Eismo įvykio tikimybė padidėja pavasarį ir rudenį, kuomet padidėja transporto srautai. Daugiausia eismo įvykių įvyksta esant blogam matomumui, slidžiai važiuojamajai daliai, tamsiu paros metu.
Specialistas pastebi, jog Naujųjų laikų eismo saugos epidemija – naršymas internete. „Dėl to vairuotojams rekomenduojame sėdant prie vairo telefone įjungti lengvai pasiekiamą funkciją „netrukdyti“, lygiai taip pat kaip įjungiame skrydžio režimą įlipę į lėktuvą“, – teigia M. Katkus.
Daugiausiai avarijų ten, kur didžiausias transporto srautas
Pasak Tomo Kamaičio, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Eismo organizavimo skyriaus vedėjo, didžiausias avaringumas Vilniuje fiksuojamas pagrindinėse miesto gatvėse, kur koncentruojasi didžiausi transporto srautai. Pernai daugiausiai eismo įvykių užfiksuota Savanorių pr. (156), Ukmergės g. (142), Ozo g. (138), Geležinio Vilko g. (121), Kalvarijų g. (116) Laisvės pr. (111), Antakalnio g. (69), Olandų g.(35), Kareivių (30) ir T. Narbuto g. (21).
Atsižvelgiant į eismo įvykių statistiką buvo rekonstruotos pačios avaringiausios Vilniaus miesto sankryžos: Dariaus ir Girėno g. – Kapsų g. – Šaltkalvių g. bei Žirmūnų g. – Kareivių g. Taip pat naujai įrengtos P. Lukšio g. – J. Kubiliaus g., Justiniškių g. – Virbeliškių g. sankryžos eismo dalyvių saugumui užtikrinti, šiuo metu įrengiama Savanorių pr. – Sausupio g. sankryža. Pernai rugpjūčio mėn. pakeistas eismo organizavimas Antakalnio g. – Olandų g. – T. Kosciuškos g. ir Žirmūnų g. – Šeimyniškių g. – Tuskulėnų g. žieduose, kas sumažino įskaitinių eismo įvykių skaičių apie 31 ir 46 proc. Taip pat ruošiami kitų miesto žiedinių sankryžų eismo organizavimo pakeitimo projektai.
„Siekiant sumažinti transporto srautus bei avaringumą Ukmergės g., Laisvės pr., Geležinio Vilko g. buvo pastatytas ir pernai gruodį atidarytas Vilniaus miesto Vakarinis aplinkkelis. Be to, šiuo metu ruošiami Šiaurinės g., Mykolo Lietuvio g., pėsčiųjų ir dviračių viaduko per T. Narbuto g. statybos bei Antakalnio g. rekonstrukcijos projektai“, – teigia T. Kamaitis. Siekiant užkirsti kelią nelaimėms, nuolat stebima bei atliekami pakeitimi, siekiant apsaugoti eismo dalyvius, o ypač pėsčiuosius bei dviratininkus: įrengiamas kryptinis apšvietimas pėsčiųjų perėjose bei sankryžose, naikinami nesaugūs bei nereguliuojami kairieji posūkiai, kai reikia kirsti daugiau kaip dvi eismo juostas, kuriamos naujos signalinės programos šviesoforais reguliuojamose sankryžose su apsaugotomis pėsčiųjų ir dviračių fazėmis, kai pėsčiųjų ir dviračių trajektorijų nekerta transportas, sukantis į dešinę arba į kairę.
„Juodųjų dėmių“ žemėlapį galite rasti: http://www.ktti.lt/naudinga-informacija/juoduju-demiu-zemelapiai/