- Kokias vairuotojų klaidas kasdienybėje pastebite?
- Posūkio nerodymas, kai keičiame kryptį, juostą, grįžtame į savo juostą aplenkę. Dar įvažiuoja į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui. Nors pėsčiuosius labiau praleidinėja nei seniau, visgi šita klaida sutinkama, turėtume būti dėmesingesni šiuo klausimu. Dar galima pridėti, kad prie raudono šviesoforo signalo, kai yra papildoma lentelė, dar ne visi žino, kad reikia sustoti. Kai kas be sustojimo važiuoja. Taip pat reikia įspėti dviratininkus ir jiems priminti, kad kirsti važiuojamąją dalį galima tik nulipus nuo dviračio.
- Kokios nelaimės nutinka dėl šių ir kitų klaidų?
- Skaudus dalykas, jog neseniai žuvo du pėstieji be atšvaitų, tad svarbu priminti, kad kiekvienas turėtų atšvaitus. Dar yra toks kaip atsipalaidavimas, ne visi, kurie vairuoja, yra profesionalai, jiems vairavimas – susiekimo priemonė, ne profesija ir jiems tas eismo saugumas kartais yra nesuvokiamas, jie nemano, jog būtina elgtis tvarkingai, saugiai ir dėl to po to būna labai sunkių dalykų, todėl reikėtų būti dėmesingam kiekvienam ir stengtis būti tikru vairuotoju.
- Ar kultūringi vairuotojai eisme?
- Vilniuje tikrai pagerėjo vairuotojų tarpusavio santykiai, pavyzdžiui, seniau būdavo daug sudėtingiau į kitą juostą įvažiuoti, dabar vairuotojai daug greičiau įleidžia, supranta vieni kitus.
- Kaip suvaldyti stresą ar susierzinimą kelyje?
- Patarimas tai kažin, ar koks padėtų. Vairuojame, kaip gyvename. Jei buityje esame pikti, ir eisme tokie. Bet būkime tokie, kad nebūtų gėda dėl savo elgesio. Manau, susierzinimą iššaukia skubėjimas. Mes per vėlai išvažiuojame, tada užstringame kur nors ir nervinamės, jei kas sutrukdo. Reikėtų planuoti, anksčiau išvykti, turėti laiko atsarginio, kad nesinervintume ir bus geriau. Būkime bendruomenės dalimi, neįsižeidinėkime, jei kas neužleido. Derėtų suprasti, jog gal tam buvo priežastis. Reikia turėti ir vairuotojo, ir gyvenimiško patirties. Juk visada atsiranda dalykų, kurių mes nemėgstame, bet yra ir yra, priimkime ir nuvažiuokime jautriai nereaguodami.
