Stacionarių greičio matuoklių istorija Lietuvoje prasidėjo apie 2007 m., kai atsižvelgus į kitų valstybių patirtį bei nusprendus, jog tai – efektyvi priemonė, Vyriausybė priėmė programą, pagal kurią buvo nutarta įsigyti papildomai 139 stacionarius ir 11 mobilių greičio matuoklių. Taip jau nuo 2008 m. šių sparčiai pradėjo gausėti valstybiniuose keliuose.
Stacionarūs greičio matuokliai sureguliuoti taip, kad fiksuotų greičio viršijimą tik nuo 23 km/val., tam pateikiamos priežastys – siekis apsaugoti įrangą nuo per didelių krūvių bei susitelkimas tik ties rimtesniais pažeidėjais, taip leidžiant policijai skirti daugiau dėmesio patiems tikriausiems „kelių ereliams“.
Anot Susisiekimo ministerijos kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento saugaus eismo skyriaus vedėjo Vidmanto Pumpučio, šiandien valstybinės reikšmės keliuose jau įrengti visi ketinti įsigyti 139 stacionarūs greičio matuokliai: „Siekiant sumažinti leistino greičio viršijimo atvejų, valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 139 stacionarūs greičio matuokliai. Po įrengimo pastebima, kad žūčių skaičius šiuose ruožuose sumažėjo apie 40 proc. Taip pat nustatyta, kad matuoklio poveikio pažeidėjams zonos ilgis yra iki 500 metrų nuo jo įrengimo vietos.“
Tad abejoti matuoklių efektyvumu nedėrėtų, šie tikrai veikia ir per metus užfiksuoja vidutiniškai net apie 100 tūkst. pažeidimų: „Vien per pastaruosius tris metus Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose užfiksuota virš 300 tūkst. transporto priemonių važiavimo greičio pažeidimų“, – teigė specialistas.
Planuose – daugiau naujos kartos vidutinį greitį fiksuojančių matuoklių
Nuo 2015 m. liepos mėnesio policija pradėjo diegti pažangesnius naujos kartos greičio matuoklius. Naujieji matuokliai fiksuoja ne momentinį, o vidutinį transporto priemonių greitį, taip pat gerokai ilgesnis jų matuojamas kelias. Pirmoji tokio pobūdžio greičio matavimo sistema įrengta magistraliniame kelyje A5 Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, nuo 29,131 iki 34,004 km (4873 metrų atkarpoje).
Remiantis policijos pranešimu, naujosios sistemos veikimo principas iš pagrindų kitoks: vaizdo kameros fiksuoja transporto priemonės valstybinius numerius ir sistemos pagalba suskaičiavus laiką, per kurį transporto priemonė įveikė šį atstumą, nustatomas vidutinis greitis, per kurį įveikta atkarpa. Anot policijos, tai nėra stacionarus greičio matuoklis, veikiantis šiuo metu, ir fiksuojantis greitį konkrečioje vietoje, tai sektoriniu principu veikianti sistema.
Susisiekimo ministerijos atstovo V. Pumpučio teigimu, po šio matuoklio įrengimo kelyje „Via Baltica“ jau sumažėjo leistino greičio viršijimo atvejų. Ypač sumažėjo leistino greičio virš 30 km/val. viršijimo atvejų: „Galime drąsiai teigti, kad šio tipo matuokliai neabejotinai pasiteisina tramdant leistino greičio pažeidėjus. Aptarti šių matuoklių sistemos plėtrą yra numatyta artimiausiame eismo saugumo tarybos posėdyje, kurios pirmininkas yra Ministras Pirmininkas A. Butkevičius.“
