Jei tikėtume kiekvieną savaitę naujienų portaluose skelbiamų suvestinių apie eismo nelaimes teiginiais, Lietuvoje avarijos įvyksta ir žmonės žūsta, dažniausiai, dėl dviejų priežasčių: dėl neblaivių vairuotojų kaltės ir dėl „nepasirinkto saugaus greičio“. Tačiau šiek tiek atidžiau nagrinėjant Lietuvos kelių policijos tarnybos pranešimus akivaizdu, kad apsvaigusiems nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų vairuotojams tenka atsakomybė už maždaug 7 procentus avarijų, o dėl greičio viršijimo iki 30 procentų.
Pagal avaringumą, Lietuva – ketvirta Europos Sąjungoje
Nepaisant pastaraisiais metais pasiektos akivaizdžios pažangos saugaus eismo srityje, pagal avarijose žūstančiųjų žmonių skaičių, tenkantį 1 mln. gyventojų, Lietuva užima 4 vietą (tai 2015 m. duomenys; šviežesnių, įvertinančių praėjusių metų avaringumo statistikos pokyčius, kol kas nėra) nuo galo Europos Sąjungoje. Techninės apžiūros įmonių asociacija „Transeksta“ savo ruožtu atkreipia dėmesį į nepakankamą incidentų keliuose ir gatvėse priežasčių analizę.
Vadinasi, beveik du trečdaliai eismo nelaimių vyksta dėl priežasčių, kurios nėra tiksliai žinomos: tam neskiriama pakankamai dėmesio arba trūksta kompetentingų ekspertų. Savo ruožtu Europos Komisija skelbia, kad dėl techninių trūkumų Europos Sąjungos keliuose įvyksta apie 6 procentai visų automobilių autoavarijų ir apie 8 procentai visų motociklų avarijų.
Asociacija „Transeksta“ pateikia su eismo saugumu susijusių dažniausiai nustatomų techninių trūkumų tarp lengvųjų (M1 klasės) automobilių septynetukas:
1. Netvarkingi/nesureguliuoti priekiniai žibintai, rūko žibintai, stabdymo signalo žibintai.
Atvykstančių į TA centrus su prastai sureguliuotais žibintais siekia net 40 proc.; kadangi TA patikros algoritmas leidžia pareguliuoti žibintus, „išbrokuojami“ tik patys problematiškiausi automobiliai, kuriems reikia rimto remonto. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ilgesnį ar trumpesnį laikotarpį prieš vizitą į TA centrą minėta dalis transporto priemonių dalyvauja eisme arba akindami kitus vairuotojus, arba tinkamai neapšviesdami važiuojamosios dalies, todėl neturėdami galimybės įvertinti judėjimo trajektorijoje esančių kliūčių ir jų išvengti. Dėl šių priežasčių nepriklausomi saugaus eismo ekspertai teigia, kad net iki 90 proc. avarijų susiję su vairuotojų regėjimu ir matomumu. Naktį žmogaus akys priima šviesos kontrastus prasčiau nei dieną, todėl būna ypač sunku pastebėti kelkraščiais judančius pėsčiuosius ir dviratininkus. Jeigu jie neturi atšvaitų ar žibintų, tikimybė pakliūti į avariją lyginant su šviesiu paros metu išauga net iki 8 kartų. Atlikti eksperimentai rodo, kad atšvaito neturintis pėstysis ar nedegančiais gabaritiniais žibintais stovintis automobilis tampa pastebimu kai iki jo lieka maždaug 50 metrų. Važiuojant 90 km/val., toks atstumas įveikiamas greičiau nei per 2 sekundes, todėl laiko nepakanka net pradėti automobiliui stabdyti.
2. Netvarkinga stabdžių sistema
Stabdžių sistema – pagrindinė automobilio aktyviojo saugumo priemonė. Jausmą, kai nuspaudus stabdžių pedalą mašina nė trupučio nelėtėdamas juda tolyn, galima palyginti nebent su situacija, kai iššokus iš skrendančio lėktuvo neišsiskleidžia parašiutas. Nors šios problemos dramatizmui nereikia itin lakios fantazijos, automobilininkai neįtikėtinai dažnai patys provokuoja nuotykius vardu „nėra stabdžių“. Tiksliau eksploatuoja techniką su visiškai sudilusiais, ne visu plotu kontaktuojančiomis stabdžių trinkelėmis ir stabdžių diskais, sistemos hermetiškumo neužtikrinančiais vamzdeliais ar žarnelėmis. Dėl šių priežasčių automobilio stabdymo efektyvumas keičiasi, o stabdymo kelias dramatiškai pailgėja. Saugaus eismo ekspertų teigimu, iki 40 proc. visų avarijų įvyksta dėl automobilio slydimo ir stabdymo klaidų.
3. Netvarkingos pakabos lankstinės jungtys, lankstai
Šios automobilio detalės, paprastai vadinamos tiesiog „šarnyrais“, yra viena iš svarbiausių važiuoklės dalių, kuri jungia judančias pakabos detales ir leidžia valdyti automobilį – važiuojant nelygiu keliu jie reikiamu kampu keičia pakabos aukštį, padeda užtikrinti automobilio stabilumą, o drauge patogią ir saugią kelionę. Eksploatuojant transporto priemonę su stipriai sudėvėtais pakabos lankstais rizikuojama pačiu netinkamiausiu metu (dideliu greičiu posūkyje) prarasti vieną ar du vairuojančius ratus.
4. Netvarkinga vairo traukių ir svirčių būklė
Automobilių vairo mechanizmo būklė tiesiogiai susijusi su galimybe saugiai važiuoti ten, kur reikia mašinoje esantiems žmonėms. Klibančios traukės ir svirtys apie stabilumą, valdymo tikslumą leidžia kalbėti tik būtuoju laiku. Tokių problemų turinti transporto priemonė yra tarsi uždelsto veikimo bomba, galinti „detonuoti“ ir nusviesti mašiną su visu jos ekipažu nuo kelio bet kuriuo metu.
5. Netvarkingos spyruoklės ir amortizatoriai
Nuo amortizatorių bei spyruoklių priklauso, kiek patogu ir saugu valdyti transporto priemonę: jei jie susidėvėję, prarandamas optimalus sukibimas su kelio paviršiumi, todėl drastiškai keičiasi stabdymo kelio ilgis net tais atvejais, kai stabdžių sistema yra nepriekaištingos būklės. Sugedę ar nusidėvėję amortizatoriai, netvarkinga važiuoklė lemia transporto priemonės stabilumą, manevringumą, atsparumą slydimui. Jei amortizatoriai ir spyruoklės nebeatlieka savo funkcijų, suvaldyti automobilį būna sudėtinga net patyrusiam vairuotojui. Tai viena dažniausių avarijų priežasčių.
6. Netvarkingos padangos
Lengvasis automobilis su kelio paviršiumi liečiasi keturiais delno dydžio taškais, todėl nuo padangų būklės tiesiogiai priklauso, kaip efektyviai mašina įsibėgės, reaguos į komandas vairu, stabdys ir kiek sunaudos degalų. Deja, važinėjančių su kritinę nudėvėjimo ribą (4 mm) pasiekusiomis padangomis, nepaisančių sezoniškumo reikalavimų, ant tos pačios ašies montuojančių skirtingo protektoriaus rašto padangas ar nekreipiančių dėmesio į padangų karkaso pažeidimus (iššokusius gumbus) yra kur kas daugiau nei galima įsivaizduoti.
7. Netvarkingi saugos diržai ir saugos oro pagalvių sistema
Vienas žiniasklaidos mėgiamas stereotipų – į avariją patekusios transporto priemonės keleivius „gelbsti oro pagalvės“. Iš tiesų toks teiginys tiek pat teisingas, kaip ir pasakymas „jūra sūri, nes joje plaukioja silkės“. Saugos oro pagalvės efektyviai veikia tik tuomet, jei avarijos metu žmonės būna jiems skirtose vietose – savotiškose saugos celėse, kurias maksimaliai apsaugoti nuo visų įmanomų pažeidimų stengiasi automobilių konstruktoriai. Tam būtinos dvi sąlygos: vairuotojas ir keleiviai privalo būti tinkamai prisirišę saugos diržais, o mašina turėti efektyviai „dirbančias“ kėbulo gniuždymo zonas, sugeriančias kinetinę energiją ir maksimaliai sumažinančias perkrovas mašinoje esantiems žmonėms. Po eismo įvykių ištiesintos ir suvirintos konstrukcijos tokių savybių dažniausiai neturi.
