Anot specialistų, jauniems vairuotojams to pasiekti geriausias būdas yra praktika. Išlaikęs vairavimo egzaminą, vairuotojas turi kuo daugiau praktikuotis. Vairuotojai, sukaupę 2-4 metų patirtį, prisimena, kad svarbiausios pamokos buvo išmoktos nebijant sėsti prie vairo ir kasdien praktikuojantis skirtingose situacijose. Dauguma vairuotojų pabrėžia, kad važiuodamas vienas labiau apgalvoji savo veiksmus, greičiau pasimokai iš klaidų ir jauti didesnę atsakomybę.
Su tuo sutinka ir vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas, tačiau priduria, kad patirtis ir su instruktoriumi, ir su šeimos nariu yra reikalinga. Todėl patirtį kaupti pataria ne tik važinėjant vienam. „Daugeliui savo mokinių sakau, kad geriau būtų, kad kažkas dar sėdėtų šalia pirmosios savarankiškos kelionės metu. Aišku, kiekvienas atvejis yra skirtingas, daug kas priklauso nuo charakterio, bet geriau, kad šalia sėdėtų jau patyręs vairuotojas, kuris, jeigu ką, galėtų padėti“, – teigia A. Pakėnas.
LRT laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ vedėjo Valdo Vilūno nuomone, jaunas vairuotojas gali važiuoti vienas, jei važiuoja saugiai, paisydamas kitų eismo dalyvių. Išlaikęs egzaminą, jis gali leistis į nelabai ilgas, nevarginančias keliones, kol įgis patirties. Tačiau nereikėtų vengti ir tolimesnių kelionių.
Nėra konkretaus termino, kada jau galima pradėti savarankiškas keliones, reikalaujančias didesnės patirties. A. Pakėno nuomone, tai yra labai individualu. Kiekvienas vairuotojas turi asmeniškai įvertinti savo galimybes ir jaustis užtikrintas kelyje.
„Iš tiesų tai labai skirtinga. Netiesa, kad visi išlaikę teises yra vienodo lygio. Tikrai yra žmonių, kuriems laikant vairavimo egzaminą aš jau galiu snausti, o yra su kuriais man, kaip instruktoriui, reikia būti susikaupusiam, nes jų veiksmai nėra stabilūs. Nors ir važiuoja gerai, bet kartais dar padaro klaidų“, – patirtimi dalinasi A. Pakėnas.
Keliones piko metu, esant dideliam eismui, dauguma vairuotojų įvardija, kaip naudingiausias patirties atžvilgiu – taip išmokstama greičiau priimti sprendimus. Tačiau jeigu vairuotojas nesijaučia užtikrintas, geriausia yra praktikuotis su patyrusiais vairuotojais, važinėjant žinomais maršrutais. Svarbiausia, kad tokios kelionės nesitęstų per ilgai. Vairavimo mokyklos „Festina lente“ vadovas Jonas Žebrys mano, kad važinėjantys trumpais žinomais maršrutais po 10 metų tik ir važinės tais pačiais maršrutais, neprogresuos.
Jaunų vairuotojų lygiavertiškumas kelyje
Dėl patirties stokos pradedantysis vairuotojas nėra lygiavertis eismo dalyvis kelyje su kitais. Tokios pozicijos laikosi J. Žebrys. Jam pritaria ir mokymo specialistas A. Pakėnas. Nelygiavertiškumą jis grindžia įstatymais. Ne veltui neturintiems dviejų metų stažo vairuotojams yra taikomi griežtesni apribojimai. Jie privalo būti visiškai blaivūs, neviršyti nustatyto greičio daugiau kaip 10 km per valandą, automobilį pažymėti žaliu klevo lapu ir, žinoma, vairuoti laikantis visų eismo taisyklių. Už šiuos pažeidimus gali tekti persilaikyti vairuotojo pažymėjimą.
Tačiau V. Vilūnas jauną vairuotoją laiko lygiaverčiu eismo dalyviu kelyje. Jo nuomone, „Regitros“ egzaminas patikrina, ar vairuotojas yra pakankamai saugus kelyje. „Aš manau, kad dabartinis vairuotojų parengimas ir „Regitros“ egzaminas yra gan griežti. Jeigu jį išlaiko, atsargiai važiuodamas vairuotojas gali jaustis užtikrintas gatvėje bei važiuoti taip, kad netrukdytų kitiems eismo dalyviams, o pats nepatirtų didelio streso. Bet tai nereiškia, kad jis viską moka – jam trūksta labai svarbaus dalyko eisme – patirties“, – savo požiūrį išsakė V. Vilūnas.
