Šiuolaikinio gyvenimo ritmas vis greitėja, informacijos srautas nesustabdomai auga, stresai atakuoja senutės Žemės gyventojus iš visų pusių. Ar tai gali turėti įtakos vaikams? Iš vienos pusės, jaunoji karta jau skiriasi nuo senesniosios savo gebėjimu greitai susivokti, iš kitos pusės labai svarbu juos apsaugoti nuo pernelyg didelių apkrovų. Pediatrai skambina pavojaus varpais dėl plintančio hiperaktyvumo, vaikus taip pat gerokai dažniau nei ankstesniais laikais kamuoja padidėjęs nerimas. Kaip įveikti šias negandas?
Suvaidintos emocijos padeda įveikti baimes
Itin naudingu instrumentu gali tapti psichologinė mankšta. Kadangi emocijos – vaiko vidinės būsenos indikatorius, aktyvi mimika, gestikuliavimas ir pantomima neleidžia išaugti neigiamiems išgyvenimams iki patologinio lygio: jie suteikia būtiną progą pamankštinti emocijas, o juk dėl savo amžiaus ypatumų vaikai dažnai nesuvokia savo vidinių išgyvenimų.
Be to, atkuriant išraiškingus judesius galima prisiminti situacijas, kuriose atsidūrus vidiniai išgyvenimai buvo itin stiprūs, o tai – patikimas raktas į vaiko vidinį pasaulį. Savo veidu, mimika vaizduodamas baimę ar pyktį vaikas stengiasi daryti tai kuo įspūdingiau, ir dažniausiai iš tikrųjų susijaudina, iškelia į paviršių savo vidinius nuogąstavimus, nors ir suvokdamas situacijos netikroviškumą. Kaip tik todėl vaikas suaugusiojo prašo vėl ir vėl skirti jam užduotį.
Užtai tokie prašymai gana reti kai kalbama, pavyzdžiui, apie džiaugsmą – juk džiaugsmas paprastai neslepiamas giliai viduje, jis lengvai prasiveržia į paviršių vos vaikas jį patiria. Iškalbinga, tiesa? Sąlyginėje situacijoje išgyvendamas baimę vaikas iš tikrųjų nuo jos išsivaduoja. Šis procesas vyksta greičiau, jei vaikas negatyvias emocijas dar paraginamas išlieti piešiniais, lipdiniais, baisių personažų konstravimu.
Mažylis, gavęs progą valdyti savo paties rankomis sukurtas pabaisas (suplėšyti ar sudeginti piešinį, suminkyti plastilininį siaubūną, išardyti grėsmingą baisuoklį į atskiras konstruktoriaus detales), pasąmonėje ima valdyti savo vidines baimes.
„Žvėrelių mokykla“ prieš tikrąją mokyklą
Baimės dažnai provokuoja padidėjusį vaikų nerimą. Pavyzdžiui, prieš pradedant lankyti mokyklą. Tada galima pažaisti „Žvėrelių mokyklą“ ir joje spontaniškai įsijausti į pačius įvairiausius vaidmenis, nuo drebančių kiškelių iki kraugerių vilkų, žvėreliai pakaitomis tampa tai mokiniais, tai mokytojais. Ši „biodramos“ metodika, pasiūlyta A.Voltmano dar 1950-ais metais, šiandien turi daug modifikacijų. Psichologinėje mankštoje naudojant šį žaidimą galima jį žaisti ir be žodžių, apsieinant tik su žvėrelių kalbos pamėgdžiojimu.
Iškalbingos dėmės
Jei vaikas labai jautrus, jam geriau tiks „tiškučio“ žaidimas. Ant popieriaus lapo išlieti keletą lašų rašalo ar tušo, tada prie jo priglausti kitą, švarų popieriaus lapą. Kai dėmės lapuose apdžius, žaidėjai (gali būti keletas vaikų, gali būti vaikas ir kas nors iš suaugusiųjų) prie jų pripiešia „trūkstamas“ dalis, kad iš dėmės gautųsi koks nors realus objektas. Pasakodamas ir parodydamas, ką įžvelgė dėmėje, mažylis nejučia pravers vartus ir į savo vidinį pasaulį, kuriame galbūt taip pat atsirado tamsių dėmių – baimės, nerimo, nepilnavertiškumo.
Išdrįskite improvizuoti
Trumpame straipsnyje gana sunku aptarti visus šios beribės temos aspektus, juo labiau išvardyti visas technikas. Labai naudinga kartu su vaiku pasiklausyti muzikos, atitinkančios tą nuotaiką, kuri vaizduojama užsiėmimuose; dar galima pasitelkti į pagalbą buitinius rakandus bei žaidžiant juos panaudoti ne pagal tiesioginę paskirtį, o sukuriant, kuo jie galėtų būti.
Svarbiausia – jautrumas ir dėmesingumas vaikui, suteikti progą jam išreikšti save. Kaitaliokite įtampą ir atsipalaidavimą. Nė vienas žmogus neužaugo išvengdamas problemų. Tam, kad jūsų atžala sėkmingai eitų per gyvenimą, jam būtina išmokti ne bijoti ir vengti problemų, o laiku jas išspręsti.
