Kontraceptinis pleistras – jau prieš kelerius metus pradėta naudoti priemonė. Ir vis dėlto jis vis dar kelia nemažai abejonių ir klausimų. Pamėginkime žvilgtelėti į šį apsisaugojimo būdą iš arčiau.
Kas tai yra?
Kontraceptinis pleistras – tai plonas, lygus, maždaug 20 kvadratinių centimetrų dydžio pleistras. Jis klijuojamas kartą per savaitę ant užpakalio, mentės, pilvo arba peties. Per 3 savaites pakeičiami 3 pleistro kvadratėliai, o ketvirtąją daroma pertrauka – tai menstruacijų periodas.
Pagrindinė kontraceptinio pleistro paskirtis – saugojimas nuo nepageidaujamo nėštumo. Patikimumo procentas – apie 99,4. Ginekologai neretai rekomenduoja kontraceptines tabletes arba jų analogą, šį pleistrą, siekiant normalizuoti hormonų balansą organizme, gydant nuo menstruacijų skausmų, kraujingų išskyrų tarp menstruacijų ir kt.
Kaip jis veikia?
Kontraceptinis pleistras kiekvieną dieną išskiria tam tikras etinilestradiolio ir norelgestromino dozes. Šios medžiagos per odą patenką į kraują ir stabdo apvaisinimui tinkamos kiaušialąstės vystymąsi bei pakeičia gimdos kaklelio gleives taip, kad šios blokuotų spermatozoidams kelią į gimdą.
Kaip teisingai naudoti?
Kontraceptinis pleistras pirmą kartą priklijuojamas pirmą menstruacijų dieną. Tik tokiu atveju jį pradėjus naudoti nuo pat pradžių nereikės imtis kitų apsisaugojimo priemonių. Pasižymėkite savaitės dieną, kada pirmą kartą prisiklijavote pleistrą, ir vėliau keiskite jį būtent tą dieną. Tai padės nepamiršti ir neišklysti iš režimo.
Kodėl būtent pleistras?
Be visų klasikinių kontraceptinių tablečių privalumų pleistras turi ir papildomų teigiamų savybių. Visų pirma gerai jau vien tai, kad apie šią priemonę reikia prisiminti ne kasdien, kaip geriant tabletes, o tik kartą per savaitę. Tai gerokai supaprastina jo naudojimo režimą ir sumažina tikimybę ką nors pamiršti ar praleisti. Kitaip tariant, moterys rečiau pamiršta pasikeisti pleistrą nei kad išgerti kontraceptinę tabletę.
Antra, specialistai kontraceptinį pleistrą pozicionuoja kaip vieną iš geriausių hormoninių priemonių, duodančią efektyviausius gydymo rezultatus: jis puikiai stabdo tepimą ciklo viduryje, malšina menstruacijų skausmus, švelnina premenstruacinio sindromo simptomus, padeda atsikratyti veido spuogų.
Svarbu žinoti!
• Kontraceptinis pleistras saugo tik nuo nepageidaujamo nėštumo, bet nesuteikia jokios apsaugos nuo lytiniu keliu plintančių ligų.
• Kad pleistras neatšoktų, jis klijuojamas tik prie sausos ir švarios odos, nepateptos jokiu kremu, pudra ar kitomis kosmetinėmis priemonėmis.
Kontraceptinio pleistro trūkumai
Nepaisant gamintojų tikinimo apie kontraceptinio pleistro atsparumą vandeniui ir saulės vonioms, kai kurios moterys atsisako jį naudoti kaip tik dėl to, kad pleistras sukelia nepatogumų duše – prausiantis vietą, kur jis priklijuotas, reikia trinti švelniau, šlapinti mažiau, nes vis dėlto šis daikčiukas kartais atsiklijuoja.
Baigiantis savaitei ties pleistro kraštais, kaip ir ilgiau pabuvus su paprastu pleistru, atsiranda nešvarus kontūras – tai atrodo neestetiškai.
Kai kurias moteris glumina tai, jog aplinkiniai jį gali pamatyti ir klausinėja, kokia pleistro paskirtis. Kartais išsisukti jo neparodžius neišeina – pvz., persirengimo kambaryje, baseine, pirtyje.
Iki šiol vardinome tik mechaninius ir psichologinius kliuvinius. Esama ir kai kurių fiziologinių pojūčių, kurie verčia pleistrą vertinti atsargiau. Pavyzdžiui, nederėtų pamiršti, kad kontraceptinis pleistras – vis dėlto hormoninė priemonė, o tai savo ruožtu turi savų trūkumų: išlieka galimybė priaugti svorio, baigus jį naudoti patartina keletą ciklų pailsėti ir atidėti nėštumą.
Be to, net ir gamintojai pripažįsta – pasitaiko atvejų, kai net ir taisyklingai naudojant pleistrą pastojama, kartais jis sudirgina odą, sukelia pykinimą, galvos skausmą, krūtų tempimą.
Kontraceptikų parinkimas – labai individualus dalykas. Tai, kas vienoms moterims tinka idealiai, gali būti visiškai nepriimtina kitoms. Taigi vis dėlto geriausias patarėjas – asmeninė patirtis. Būkite sveikos, ir tebus visi jūsų nėštumai laukti ir planuoti!
