Nuo kompiuterio priklausomi žmonės nebesusivokia realiame gyvenime ir atsiriboja nuo jiems įprastos aplinkos.
Berlyno socialinis pedagogas Jannis Wlachojiannis Vokietijos dienraščiu „Welt“ papasakojo apie sunkiausius atvejus su kuriais jis yra susidūręs savo darbe.
Nesu kultūrinis pesimistas. Rinkoje yra daug kompiuterinių žaidimų, kurie yra tikrai įdomūs ir puikiai grafiškai apipavidalinti. Ir, žinoma, ne kiekvienas, daug laiko praleidžiantis prie kompiuterio, yra nuo jo priklausomas. Tačiau kai kurie visiškai praranda kontrolę.
Neseniai mūsų savipagalbos grupėje buvo vienas 19 metų jaunuolis. Per du metus jis 300 dienų (skaičiuojant valandomis) praleido žaisdamas online vaidmenų žaidimą „World of Warcraft“ .
Jis buvo išblyškęs ir svėrė akivaizdžiai per mažai. Sėdėdamas prie kompiuterio jis nuolat pamiršdavo pavalgyti, žaidė dieną ir naktį. Po mokyklos baigimo vaikinas nesusirado darbo, nebegalėjo apmokėti sąskaitų, kol galų gale jam buvo atjungta elektra. Tik žaisdamas kompiuteriu galėjo jaustis laimingas.
Kai kurie kompiuterinių žaidimų mėgėjai net nevaikšto į tualetą. Jie šlapinasi tiesiog į butelį savo kambaryje, nes negali atsitraukti nuo kompiuterio nei sekundei. Iškyla grėsmė visiškai prarasti realybės ir laiko jausmą. Priklausomi nuo kompiuterio mokiniai po atostogų į mokyklą ateina savaite vėliau, darbuotojai po savaitgalio užmiršta ateiti į darbą.
Tas 19 metų jaunuolis buvo tikras žaidimo „World of Warcraft“ meistras. Žaidžiant šį žaidimą taip vadinamas avataras, virtualus Aš, varžosi su kitais žaidėjais tinkle. Čia vaizduojamas realaus gyvenimo socialinės kategorijos: pripažinimas, pagarba, hierarchija, valdžia. Jaunuolis mėgavosi tuo, jog šiame virtualiame gyvenime jį lydi sėkmė. Tačiau realybėje ne viskas klostėsi taip gerai.
Nuo kompiuterinių žaidimų priklausomi žmonės dažnai yra protingi ir inteligentiški. Labiausiai juos įtraukia ne virtualūs priešininkų šaudymai, bet tam tikri taktiniai veismai.
Kompiuteriniai žaidimai iš esmė nėra blogai, tačiau problematiška, kai priklausomiems nuo kompiuterio atsiranda ir tam tikri fiziniai simptomai: jie nuolat galvoja tik apie žaidimą, sapnuoja tai naktimis, yra nervingi, juos muša prakaitas vos atsitraukus nuo kompiuterio.
Kad nuolat palaikytų formą, šie žmonės sėdėdami prie kompiuterio daug rūko, geria stiprią kavą. Galų gale jie pastebi, jog realiame gyvenime nėra nieko, kas juos džiugintų.
Todėl svarbiausia sergantiems šia priklausomybe susirasti kitų užsiėmimų. Jei 17 metų jaunuolis du metus be pertraukos sėdėjo prie kompiuterio, jis prarado itin vertingą gyvenimo laiką ir galimybę įgyti žinių. Dažnai yra neišvystyti jo kognityviniai ir motoriniai gebėjimai.
Pavyzdžiui vienas berniukas visiškai neturėjo įgūdžių palaikyti pokalbį su žmogumi, negalėjo aiškiai formuluoti savo minčių, pasakęs vieną žodį vėl nutildavo, jo žodynas buvo skurdus. Mimika ir gestai taip pat buvo neišraiškingi.
Klaidinga nuomonė, jog priklausomi nuo kompiuterio tampa tik jauni žmonės. Nors daugiausia tokių yra 16-25 metų grupėje, tačiau tam pasiduoda ir 30-50 metų žmonės.
Didėjanti problema, ypač vyresnio amžiaus vyrų grupėje, yra internetinės pornografijos vartojimas. Realiame gyvenime jie nepalaiko seksualinių santykių, tačiau vis labiau įsitraukia į pornografijos paiešką internete. Galų gale jie praranda bet kokią galimybę užmegzti realius santykius, o jeigu turi šeimą, iškyla skyrybų grėsmė.
Priklausomybė nuo interneto ir kompiuterio sąlyginai yra nauja problema. Šio fenomeno tyrimai tik prasideda, dar nėra jokios aiškios simptomų klasifikacijos. Tačiau situacija tampa vis rimtesnė.
Sergantiems šia priklausomybe pirmiausia reikėtų susidaryti naują dienotvarkę. Pavyzdžiui: „Kai ryte atsikelsiu, pirmiausia išsivirsiu kavos ir nusipirksiu laikraštį - iš karto nepulsiu įjungti kompiuterio“.
Arba: „Prieš įsijungdamas kompiuterį padarysiu sąrašą to, ką turėčiau pažiūrėti internete. Kai viską atliksiu, vėl išjungsiu kompiuterį.“
Naudojant tokias priemones sumažėja rizika įsijausti į žaidimą ar beprasmį naršymą internete. Be to, yra apsaugos programų, kurios blokuoja tam tikrus interneto puslapius.
Priklausomi nuo kompiuterio turi pabandyti susikurti tam tikrus barjerus, apsaugančius nuo šio žalingo įpročio.
