Viršvalandžiai dėl kalėdinių atostogų – kaip neišprotėti prieš ir per šventes?

Penkios laisvos dienos šventiniu laikotarpiu gali ne tik asocijuotis su poilsiu, bet ir su didžiuliu stresu. Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo duomenimis, net 73 proc. žmonių prieš didžiąsias žiemos šventes nerimauja, kad nespėtos įvykdyti darbo užduotys gali sugadinti šventinį laikotarpį, ketvirtadalis dažniausiai bijo, jog teks darbuotis ir per šventes, beveik tiek pat tuo metu nenustoja galvoti apie darbą. Be to, 41 proc. dirbančiųjų nuolat jaučia spaudimą dirbti viršvalandžius ne tik dėl padidėjusios darbų apimties prieš metų pabaigą, bet ir siekiant kompensuoti „iškrintančias“ šventines dienas. Tad, ką daryti, kad bėgimas ir nuolatinis skubėjimas tiek namuose, tiek darbe, netaptų ne tik prieššventiniu, bet ir šventiniu streso palydovu? „Paskutinis metų mėnuo iš visų dvylikos yra kupiniausias streso. Kalėdinė pertrauka, žinoma, galėtų būti puikus metas pailsėti nuo nuolatinės įtampos darbo aplinkoje, deja, dažnai taip nėra. Siekis artimiesiems nupirkti kuo geresnes dovanas, kartais ribotos finansinės galimybės, rūpinimasis būsima švente ir tuo pat metu darbe prasidėjusios lenktynės su terminais, vadovų spaudimas įvykdyti nusimatytas metines užduotis – sunku net įsivaizduoti, kaip visa tai sutelpa žmoguje, tad ar galima stebėtis vėlesnėmis pasekmėmis?“, – retoriškai klausia streso „StressOff“ programos autorius, sertifikuotas streso ir sveikatingumo konsultantas Lukas Mackevičius. Jis atkreipia dėmesį, kad ne mažesnį stresą žmonėms kelia ir kitas kraštutinumas, vis labiau populiarėjantis verslo sektoriuje – „uždaryti“ biurus kalėdiniam laikotarpiui. Pasak specialisto, tai automatiškai sukelia darbuotojams dar didesnį spaudimą įvykdyti visas užduotis iki galutinių terminų. Be to, yra projektų, kurie turi būti vykdomi nuolat, net ir per šventes. „Darbuotojams atsiranda tokie simptomai, kaip dirglumas, irzlumas, miego trūkumas, konfliktai su kolegomis ar artimaisiais, pykčio protrūkiai, aplinkinių vengimas, išsiblaškymas, nesugebėjimas užbaigti užduočių, – pastebi „StressOff“ vadovas. – Tai kenkia ne tik santykiams, bet ir darbo našumui, kūrybiškumui, efektyvumui, galiausiai – verslo rezultatams.“ Pasak L.Mackevičiaus, prieš šventes darbdaviai turėtų pasistengti sumažinti darbo krūvius, idealiausiu atveju – viską maksimaliai suplanuoti iš anksto, kad likus keliems mėnesiams iki Kalėdų darbuotojai jau žinotų prioritetus: ką galima nukelti kitiems metams, o ką – būtina pabaigti. Tuo laikotarpiu labai svarbus ir psichologinis pasiruošimas kitiems metams. „Žmonės mėgsta metų pabaigoje susidaryti kitų metų planus, bet dažniausiai tokie darbai nueina perniek, pervertinus realius gebėjimus trumpuoju laikotarpiu. Tad neišsipildę lūkesčiai sukelia dar didesnį stresą, nors galėtų būti visai kitoks scenarijus, jei žmogus iš anksto pradėtų dėliotis labai aiškų ir išsamų ilgalaikį veiksmų planą“, – įsitikinęs L.Mackevičius. Anot specialisto, didelė bėda, kad dėl laiko stokos žmonės prieš šventes dažniausiai pamiršta save: „Atrasti laisvą pusvalandį fiziniam aktyvumui ar kitam stresą suvaldyti padedančiam užsiėmimui, kuris nuramintųsukilusias emocijas, tampa „misija neįmanoma“, nors fizinė veikla ar trumpa meditacija tikrai padėtų susitvarkyti su priešventiniu stresu.“ L. Mackevičiaus teigimu, norint išvengti paskutinės minutės sindromo, tereikia iš anksto paskirti bent pusvalandį šventiniams rūpesčiams bei darbų apimtims planuoti, nes nesiimant adekvačių priemonių stresas, kylantis tiek namie, tiek darbe, ilgainiui tik didės. „Labai teisingai elgiasi tie, kurie tarpušventį panaudoja kaip tik vidiniam balansui atrasti, užsiima ir fizine veikla, ir kokybiškai pailsi, apmąsto metų pasiekimus bei susidėlioja ateinančių metų prioritetus“, – pastebi specialistas, pabrėždamas, kad darbų sūkury nepamirštant ir savęs, tiek metų pabaiga, tiek pradžia nebūna tokia sunki, o planingai ir aiškiai susidėliojus metų darbus – ir papildoma motyvacija atsiranda. „StessOff“ – tai moksliniais tyrimais paremta streso valdymo filosofija, skirta didinti žmonių darbingumą ir produktyvumą, pasitenkinimą gyvenimu. Šios filosofijos atskaitos taškas yra Hans‘o Selye‘o (1907-1982), vieno žymiausių austrų-kanadiečių endokrinologo, dar vadinamo „Streso tėvu“, atradimai. Moksliniais tyrimais, trukusiais 24 metus, mokslininkas atskleidė streso fiziologijos esmę bei jo įtaką sveikatai ir ilgaamžiškumui. Tiriamųjų buvo beveik 100 tūkst. – JAV, Kanados bei Italijos įmonių ir įstaigų darbuotojų.