Tikriausiai savo mažylius auklėjame taip, kaip mus auklėjo tėveliai ir seneliai – žinoma, tai natūralu ir gerai, juk toks auklėjimas yra mūsų kultūros ir tautiškumo dalis. Kita vertus, visai naudinga pasižvalgyti ir į kaimynų daržą – siūlome pasiskaityti keletą vaikų auklėjimo taisyklių, kurių moko kitų tautų mamos. Gal dalį pabandysite pritaikyti, o jeigu ir ne, pasidomėti, kuo kvėpuoja kitos mamos, visai įdomu!
Norvegai siūlo rizikuoti
Norvegijoje atlikti tyrimai rodo, kad leidimas vaikams rizikuoti, paradoksalu, bet užtikrina jų saugumą. Leisdami vaikams imtis, mūsų akimis, nelabai saugios veiklos, pavyzdžiui, karstytis medžiais, nušokti nuo aukštesnės konstrukcijos ir pan. mokome juos pažinti savo ribas. Tyrimai rodo, kad tuomet vaikai bando, mokosi iš klaidų ir paaugę linkę rizikuoti protingiau.
Korėjiečiai siūlo valgyti kartu
Pietų Korėjoje nėra įpratimo vaikams ruošti atskirų patiekalų, nuo pat mažumės jie valgo prie bendro stalo su visa šeima, jiems siūloma valgyti tą patį, ką valgo suaugusieji. Pačios tikrai žinote, kad vaikui per jėgą neįgrūsi to, kas jam neskanu, tačiau pataikauti taip pat neverta – geriau tegul vaikas pasiknaisioja šeimos pietuose, išsirenka sau skanius kąsnelius. Iš bado tikrai nemirs, o ir į jus nežiūrės kaip į asmeninę virėją.
Kinai skatina perfekcionizmą
Pastaruoju metu daug kalbama apie tigrių mamų auklėjimą (būtinai apie tai dar parašysime) – tai auklėjimo metodas, skatinantis vaikus siekti maksimumo visur ir visada, visada laimėti ir būti geriausiems. Manoma, kad būtent dėl šio auklėjimo metodo turime tiek daug kinų Nobelio premijos laureatų, daug pasiekusių mokslininkų, stiprių verslininkų. Vaikai nuo mažumės skatinami siekti geriausių rezultatų, mokomi, kad tiek mokykla, tiek popamokinė veikla yra varžybos, kuriose privalu laimėti, pasirodyti geriau nei kiti vaikai.
Japonai leidžia vaikams pasipykti
Ką darote, jeigu jūsų atžalos susipyksta tarpusavyje arba su bendraamžiais? Tikriausiai puolate taikyti ir mokote ieškoti kompromiso, ar ne? Štai Japonijoje tokios praktikos nėra – ten manoma, kad vaikai turėtų išsiaiškinti patys, pasipykti, net pasikumščiuoti, vėliau ir susitaikyti. Tai juos moko ieškoti sprendimų savarankiškai. Taikydami apsipykusius vaikus mes labiau palaikome vieną pusę, juk jeigu pirmiausia paglostysite vieną iš peštukų, kitas iškart manys, kad jį labiau mylite. Vaikai ir be jūsų pagalbos susitaikys, nes žaisti vienam neįdomu.
Gvatemaloje nereikia dalytis
Tiriant Gvatemaloje gyvenančias tauteles buvo pastebėta, kad tėvai nekreipia dėmesio, jeigu vaikas griebia žaislą ar skanėstą ir nesidalina juo su kitais. Dėl to ir ašarų, ir pykčių kyla, bet pastebėta, kad paaugę vaikai, stebėdami besidalijančius tėvus ir giminaičius, patys savanoriškai ima dalytis savo gėrybėmis. Gvatemalos mažyliai buvo lyginami su amerikiečių vaikais – pastarieji, verčiami dalytis tėvų, tai pradeda daryti anksčiau, tačiau vėliau dalijasi tik tada, kai tėvai mato.
Švedai atsisako tvorų
Švedai stengiasi nuo pat mažumės ugdyti vaikų atsakomybę – jokių paslėptų saldumynų, jokių brangių žaislų tik ypatingoms progoms, didžioji dalis pradinių mokyklų net neturi tvorų. Suaugusieji su vaikais daug kalba apie veiksmą ir pasekmes – valgyk tris šokolado plyteles, jeigu tik nori, bet paskui skaudės pilvuką. Arba aš tau nedraudžiu eiti į kiemą be kepurės, bet pats tai užsidėsiu, nes nenoriu sušalti, susirgti ir gulėti lovoj. Mokytojai vaikus skatina įsivaizduoti tvorą, kurios negalima peržengti – žaidžiamas žaidimas, kuriame teisėjais tampa vaikai, patys sudrausmina klasės draugus, kurie perėjo tą įsivaizduojamą tvorą.
