Dauguma 4-5 metų vaikų išmiega sausi visą naktį. Šlapių nelaimių nutinka nebent retkarčiais. Tačiau 10-13 procentų jų bendraamžių lovytės vis dar periodiškai sušlampa. Šis nemalonumas dažniau kamuoja berniukus, ypač jei kam nors iš šeimos narių vaikystėje taip pat buvo aktuali tokia problema.
Tam, kad vaikas visą naktį išliktų sausas, jo smegenys turėtų neleisti ištuštinti šlapimo pūslės miego metu. Arba šlapimo pūslės signalas smegenims turėtų būti toks stiprus, kad vaiką pažadintų nueiti į tualetą. Deja, ne visiems vaikams šie signalai išsivysto sulaukus priešmokyklinio amžiaus.
Ką galite padaryti?
• Visų pirma stenkitės nesureikšminti šių nutikimų. Jei vaikas vis prisišlapina į lovą, nekaltinkite jo. Nesišaipykite ir negėdinkite. Tai tikrai nutiko nevalingai, vaikas ir taip graužiasi. Jei šeimoje yra broliukų ir sesučių - jokiu būdų neleiskite jiems šaipytis. Išmiegoti per naktį sausam - gebėjimas, kurį anksčiau ar vėliau pasiekia visi vaikai, su itin retomis išimtimis.
• Kol vaikas šios bėdos dar neišaugo, pasirūpinkite jo čiužinio apsauga, po paklode patieskite drėgmės nepraleidžiantį patiesaliuką, kurį prireikus galėtumėte greitai pakeisti.
• Kai vaikas prisišlapina, kuo greičiau pakeiskite ir patalynę, ir pižamą, kad nesudirgtų oda ir vaikas nepriprastų prie drėgmės miegant.
• Jei problema labai opi, galite netgi įtikinti vaiką dėvėti storesnę pižamą ar apsaugines sauskelnes. Be abejo, šio amžiaus vaikai tam gali priešintis, esą tai pernelyg kūdikiška. Papasakokite, kad net kai kuriems suaugusiesiems kartais tenka dėvėti sauskelnes, tam jos ir parduodamos vaistinėse. Tiesa, šiuo atveju neperlenkite lazdos įtikinėdama: jei matote, kad vaikas kategoriškai nesutinka ar gėdijasi, apsieisite be sauskelnių.
• Kaip paskatinamąją priemonę galite naudoti ir kalendorių, kuriame žymėtumėte sausai išmiegotas naktis - tebūnie tai vaikui kaip pagyrimas. Jokiu būdu nežymėkite šlapiųjų. Matydamas, kad sausų naktų vis daugėja, vaikas pats džiaugsis ir tai jam taps puikia motyvacine priemone.
• Kai kurie tėvai įpranta vaiką nuvesti į tualetą tiesiog per miegus, praėjus vlandai ar dviem po u-migimo. Daugeliui vaikų tai padeda. Jei pastebėjote, kad vaikas į lovą prisišlapina vėliau - nusistatykite žadintuvą ir nuveskite į tualetą vėliau, likus maždaug pusvalandžiui iki numatomos "avarijos". Vėliau galite palikti žadintuvą pačiam vaikui. Pajutęs, kad tai yra jo atsakomybė ir kad jis pats gali suvaldyti situaciją prabusdamas naktį ir nueidamas į tualetą, vaikas išmoks labiau pasitikėti savimi.
• Pasitarus su gydytoju galima išmėginti ir nedidelę šlapimo pūslės treniruotę. Dienos metu, kai vaikas pajus norą šlapintis, paprašykite jo sulaikyti šlapimą kol suskaičiuosite iki dešimties. Tiek paprastai užtenka kad noras šlapintis trumpam praeitų. Kai jis vėl užeis - pratimą pakartokite. Jei įmanoma, padarykite taip 3-4 kartus, o tada jau metas iš tikrųjų į tualetą. Tiesa, nepamirškite, kad dažnai sulaikant šlapimą kyla šlapimo pūslės ir inkstų infekcijos pavojus, taigi nepiktnaudžiaukite juo ir būtinai pasitarkite su gydytoju, ar jūsų vaikui tai gali padėti, nes naktinis šlapimo nelaikymas gali turėti įvairių priežasčių, ne tik pernelyg silpną šlapimo pūslę.
Į ką atkreipti dėmesį?
Jei jūsų vaikas šlapinasi dažnai, bet po truputėlį, jei šlapindamasis jaučia deginimą - tai gali būti šlapimo takų infekcijos ar kitų ligų požymis. Kuo greičiau susisiekite su gydytoju.
Taip pat turėtumėte kreiptis į gydytoją jei šlapimas labai drumstas ar rausvas, jei genitalijų srityje atsirado bėrimų.
Jei vaikas ėmė šlapintis į lovą po ilgesnės sausos pertraukos (daugiau nei 3 mėnesių), gali būti, kad šlapinimasis sutriko dėl emocinių priežasčių. Aptarkite su gydytoju, kokie įvykiai ar pokyčiai šeimoje, darželyje galėjo taip paveikti.
