Įžymybių nuopolius žmonės visada stebi su pasimėgavimu. Tačiau neretai ne mažiau susidomėjimo sulaukia ir jų atgaila – tokios istorijos, kaip Tigerio Woodso paskatino vis daugiau britų kreiptis į klinikas ir gydytis dėl priklausomybės nuo sekso.
BBC žurnalistui Gavinui Lee buvo leista pažvelgti į vienos iš tokių klinikų kasdienybė iš vidaus.
Susirinkimai prasideda panašiai kaip ir anoniminių alkoholikų. Pacientai sėdi ratu. Pirmasis kalba 27-metis Danny James iš Liverpulio. „Sveiki, aš Danny, aš priklausomas nuo sekso“.
Danny, anksčiau gyvenęs Blackpool, atvirai pasakoja, kaip jis sugadino santykius su savo mergina ir dukra. „Tai galima palyginti su narkotikais. Pakylėjimas po sekso. Norėjau to daugiau ir daugiau. Po kiek laiko pojūtis nebetrukdavo taip ilgai, tad tekdavo ieškoti kito objekto. Pradėjo nesisekti darbe, nes nesugebėdavau susikaupti. Norėjau tik ieškoti su kuo permiegoti. Kasdien keliaudavau į pubą, ir gyvenant Blackpool tikrai nebuvo sunku surasti partnerių.
Dėl šio poreikio Danny išsiskyrė su drauge bei prarado ryšius su dukra. Be to, žlugo ir jo verslas, kilo pasišlykštėjimo savimi jausmas. „Tik terapijos dėka suvokiau, jog kažkas buvo negerai su manimi. Daugybės problemų šaknys buvo vaikystėje. Teko grįžti ten dar sykį ir iš naujo kurti savo gyvenimą. O buvau pasiekęs tokį tašką, jog tėvai likdavo namuose, žinodami, jog galiu nusižudyti“.
Danny lankosi Steveno Pope terapijos klinikoje kiekvieną savaitę. Valanda čia kainuoja 40 svarų sterlingų.
“Woodso efektas“
Per pastaruosius du mėnesius į centrą kreipėsi 53 nauji klientai, gerokai daugiau nei anksčiau. Be to, visoje Jungtinėje Karalystėje daugėja klinikų, gydančių nuo seksualinės priklausomybės.
Manoma, jog tokį susidomėjimą ir savistabą paskatino Tigerio Woodso istorija.
Stevenas Pope, turintis kliniką Blackpool mieste, sako, jog tokios klientų ir užklausimų bangos dar nebuvę.
Seksualinės priklausomybės gydymo asociacija taip pat pastebi, jog daugiau žmonių ieško pagalbos.
Sutrikęs elgesys
Gydymas Didžiojoje Britanijoje primena gydymą JAV, kur seksualinio elgesio terapija – pelningas verslas.
Tačiau ši problema nepripažįstama kaip liga. Seksualinio elgesio tyrėjas, profesorius Glenas Wilsonas iš Greshamo universiteto nemano, jog tai yra priklausomybė.
„Visi manome, jog privalome turėti tai, ką turi žvaigždės. Be to, šiuo „sindromu“ greitai pasinaudos vaistų kompanijos. Kuomet seksualinio elgesio sutrikimai bus pripažinti liga, tuoj pat atsiras jų gydymui skirtos tabletės. Egzistuoja nenusakomas spaudimas, siekiant mediciniškai įtvirtinti, tai, kas tiesiog yra sutrikęs elgesys“.
Panašios nuomonės laikosi daugelis medikų. Tačiau psichoterapeutė Paula Hall, atstovaujanti Seksualinės priklausomybės gydymo asociaciją, sako, jog į problemą nežiūrima pakankamai nuodugniai.
„Žmonės, sakantys, jog problema neegzistuoja, nesupranta. Tai nesusiję su seksu. Tai susiję su priklausomybe ir manija. Tad sakyti, jog priklausomybė nuo sekso neegzistuoja, reiškia įžeisti daugybę vyrų ir moterų, kurie kenčia nuo jos“, - kalbėjo psichoterapeutė.
Panašiai kalba ir klinikos Blackpool mieste pacientai. Paklausus Danny, koks būtų jo gyvenimas be terapijos, atsakymas paprastas ir iškalbingas.
„Aš būčiau miręs“, - sako jis.
