Vaikelio gimimas visais laikais buvo svarbus ir džiaugsmingas įvykis, tad tikriausiai nieko keisto, jog jį lydi gausybė prietatų ir papročių. Paskaitinėkime įdomiausius iš jų.
Kai kuriose Anglijos dalyse vos gimusio vaikelio galvą iki šiol apiplauna romu. Manoma, kad tai atneš jam sėkmę.
Daugelyje Europos šalių egzistavo paprotys kūdikio lūpas patepti sviestu ir pabarstyti cukrumi - toks ritualas turėjo vaikui užtikrinti sotų, laimingą ir turtingą gyvenimą.
Senovės Romoje virš namo durų buvo kabinama alyvmedžio šakelė, jeigu gimė berniukas arba vilnonio audinio skiautė, jeigu gimė mergytė. O štai XVIII amžiaus Londone ant lauko durų rankenos buvo rišamas kaspinas - mėlynas, jeigu gimė berniukas arba rausvas, jeigu gimė mergytė.
Bulgarai turi tradiciją spjaudyti kūdikiui į veidą. Žinoma, šiuo metu dauguma žmonių tiesiog imituoja spjovimą. Manoma, kad jeigu pagirsi vaikelį, kad gražus, kad sveikas, tai velnias išgirs, ims pavydėti ir nuskriaus mažylį, tad geriau apspjauti vaiką, parodant, kad jis bjaurus.
Mongolijoje stengiami vaikelį maitinti krūtimi kuo ilgiau. Idealus amžius nutraukti maitinimą yra ketveri. Tikima, kad tik tuomet vaikai užaugs stiprūs ir sveiki.
Šiaurės Korėjoje gimdyvės valgo labai daug jūros dumblių sriubos - tai puikus vitaminų ir mineralų šaltinis, tad tame nieko keisto, tačiau su tuo susijusi įdomi tradicija - tokia sriuba valgoma ir per gimtadienius, šitaip kasmet prisimenamos pirmosios vaikelio gimimo dienos.
Vidurio Europoje buvo tikima, kad jeigu nukirpsi vaiko nagus ankčiau nei jam sukaks metai, tai jis užaugs vagimi.
Slavai tiki, kad geras ženklas, jeigu krikštijamas vaikas verkia. Manoma, kad tuomet jį apleidžia piktosios dvasios.
