„Meilė – tai švelnumas ir rūpestis. Taip galvojau daug metų, – pasakoja Margarita. – Su pirmuoju vyru taip ir buvo.
Mylėdavomės ilgai ir švelniai, tačiau aš jaučiau, kad kažko man vis tiek trūksta. Išsiskyrėme dėl kitų priežasčių, tačiau dabar galvoju, kad tikroji skyrybų priežastis buvo sekso – aštraus, be skrupulų, be stabdžių – trūkumas. Su Vaidu viskas kitaip.
Mes mylimės neįtikėtinai aistringai, sakyčiau, net agresyviai. Rodos, kad mus kas ilgą laiką marino badu. Tačiau aš dar niekada nesijaučiau tokia energinga ir žvali.“
Agresyvumas ir žiaurumas – ne tas pats
Kaip teigia seksologai, seksas – tai ne tik švelnumas, rūpestis vienas kitu, tačiau ir impulsas, nekontroliuojama aistra ir agresyvumas.
Aistringas, laukinis seksas (wild sex – angl.) primena apie tai, kad troškimas užvaldyti partnerį pažadina žmoguje gyvuliškąjį pradą, suteikia aštrių pojūčių, visiškai kitokių nei atsakas į švelnias ir ilgas glamones.
Pasak seksologų, grubumą, primityvumą ir spaudimą intymiuose santykiuose partneriai naudojo ne vieną amžių. Apie tai liudija ir Kamasutra, kurioje įkandimai, įbrėžimai vadinami labai poetiškai – „pusmėnuliu“, „suplyšusiu debesimi“. Tačiau tam, kad realiai sužinotų, kas gi tai yra „suplyšęs debesis“, partneriai turėtų atsikratyti kai kurių su seksualumu susijusių stereotipų.
Fritz Pearls, Geštalto terapijos pradininkas, agresyvumą vadina viena svarbiausių asmenybę formuojančių savybių. Kaip metaforą jis pateikia valgymo procesą: žmogus „puola“ maistą, kramto jį tam, kad gautų energijos ir naudingųjų medžiagų. Taip ir sekse: aistringi ir agresyvūs partneriai vienas kitam gali padovanoti nepamirštamo malonumo akimirkų. Savaime suprantama – tokios žaidimo taisyklės turi būti priimtinos abiem partneriams.
„Protingas agresyvumas“
Vienas brandaus seksualumo požymių – mokėti valdyti savo agresyvumą. Jei sekse save nuolatos ribojate ar neleidžiate to, ko trokštate, santykiai tampa bespalviai, monotoniški. Tačiau per didelis agresyvumas rizikuoja peraugti į prievartą. Norėdami rasti balansą, tiek vyrai, tiek moterys turi pripažinti ir priimti savo seksualines fantazijas, o ne vyti jas kaip nepadorias.
„Dauguma mūsų bijo savo jausmų ir minčių, – teigia amerikiečių psichoterapeutė Bridžit Martel. – Jos mus atrodo amoralios, gėdingos. Todėl nieko nelaukdami vejame jas lauk. Tačiau tarp nuslėptų ir išsakytų seksualinių fantazijų yra didelis skirtumas: kai partneriai pasidalija savo slapčiausiomis mintimis, toks atvirumas dažniausiai itin suartina porą, išlaisvina jausmus, leidžia pasireikšti „protingam agresyvumui“.
„Bandymas išstumti agresyviąją sekso pusę susijęs su tuo, kad daugelį amžių tai buvo tapatu moters pažeminimui, – teigia rusų seksologė Natalija Stenajeva. – Reikėjo seksualinės bei feministinės revoliucijos, kad ir moteriai būtų pripažinta teisė pajausti sekso malonumą.“
Ir jei anksčiau „boso“ vaidmuo intymiuose santykiuose atitekdavo tik vyrams, dabar iniciatyvą į savo rankas neretai ima ir moterys.
Išlaisvinti aistrą
Kad impulsyvioji mūsų seksualumo dalis galėtų pasireikšti, pirmiausia turime jai suteikti tokį šansą. Tuo momentu, kai pagaliau pasiryžtame išlaisvinti savo troškimus, suteikiame santykiams naujų spalvų ir aštrumo.
„Realizuodami savo seksualumą jaučiame malonumą, – sako N.Stenajeva. – Gyvūnai jį taip pat jaučia, tačiau žmogui seksualumas suteikia daug daugiau – galimybę išgyventi artumo su kitu žmogumi jausmą. Todėl žvėriškos aistros proveržiai – tai dar vienas būdas pasijausti žmonėmis.“
