Šiuolaikinėje psichologijoje seksualumo sąvoka apima daug įvairių fizinių ir emocinių aspektų. Tai ir fizinio pasitenkinimo siekis, ir kasdieninio gyvenimo energija, ir būdas palaikyti santykius su kitu žmogumi, sukuriant ypač artimą ryšį. Norint suprasti seksualumą, svarbu suvokti, kad tai nėra su lytine branda ateinantis pojūtis, kad vaikas seksualus jau nuo pat gimimo.
Visų pirma, seksualumas – tai instinktas, įgimtas visiems gyvūnams, taip pat ir žmogui. Todėl jis funkcionuoja nuo pat pirmų dienų tokiu pat tikslu kaip ir kiti instinktai – išlikti, apsisaugoti bei patirti malonumą. Seksualumas svarbus vaiko raidai, jo poreikių atmetimas ar slopinimas daro įtaką charakteriui. Pavyzdžiui, jei kūdikiui neleidžiama žįsti motinos krūties, žindymo poreikis atsinaujina jam užaugus kaip noras priklausyti. Toks asmuo dažnai kuria mazochistinį ryšį.
Kalbant apie vaikų seksualumo raidą, ypač dažnai minimas Edipo laikotarpis. Pavadinimą jis gavo nuo karaliaus Edipo, kuris nužudęs tėvą tapo savo motinos vyru, istorijos. Paprastai šį laikotarpį išgyvena ketverių-šešerių metų amžiaus vaikai, kuomet berniukas dėl seksualinių impulsų ima geisti mamos, o mergaitė tėvo, bandydami įveikti, „nurungti“ tos pačios lyties gimdytoją. Žinoma, šie norai nėra sąmoningi. Tai kova siekiant įtvirtinti savo lytiškumą.
Berniukas Edipo laikotarpiu atrandantis, kad mergaitės neturi varpos, bijo ją prarasti ir patiria kastracijos nerimą. Tuo tarpu mergaitė jaučia pasiekiamumo nerimą, nes jos genitalijos yra nepasiekiamos kūno viduje. Be to, dar būdingas ir penetracijos nerimas - reakcija į varpą, kurios moteris neturi ir negali nuo jos apsiginti. Šių baimių nereikėtų suprasti kaip tiesioginio fizinio sužalojimo baimės, tai daugiau susiję su nerimu būti užvaldytam ir priklausomam nuo tėvų.
Minėtos baimės sukelia poreikį slopinti priešiškus jausmus tos pačios lyties gimdytojui ir seksualinius impulsus kitam arba norą prisitaikyti prie tėvų reikalavimų. Daugeliu atvejų Edipo laikotarpis baigiasi sėkmingai, konfliktai išsprendžiami ir vaikas pereina į aukštesnę raidos pakopą. Problemos iškyla tada, kai tėvai nepakankamai tolerantiški vaiko konkurencijos jausmams ir vaikui tenka juos per daug tramdyti. Tuomet kyla būtinybė jausmus nukreipti ir išlieti kitur, pavyzdžiui, bendraujant su žaidimų draugais, gyvūnais. Tokie netinkama linkme nukreipti jausmai neišgyvenami iki galo. Pasąmonė juos transformuoja ir paverčia kompleksais, pasireiškiančiais žmogui suaugus. Pavyzdžiui, susidūręs su autoritetais, asmuo tampa labai priešiškas, varžosi dėl padėties ir perdėtai siekia demonstruoti savo jėgą. Varžovais būna tos pačios lyties asmenys, tampantys nesąmoningų konfliktų su tėvais atspindžiais. Tai ir vadinama Edipo kompleksu.
