Žodį „myliu“ vyrai ir moterys supranta skirtingai. Meilės žaidimų prasmę – irgi.
Yra toks senas anekdotas. Kavinėje susitinka dvi moterys. „Vakar, – pasakoja viena, – buvo nuostabi sekso naktis. Visą vakarą jis vaišino mane puikiame restorane, vėliau važiavome į jo namus. Kelias valandas jis mane glamonėjo, pasimylėjome – jis net neužmigo – ir vis kalbėjomės, kalbėjomės iki ryto…“ „Laiminga, – atsidūsta draugė. – O man vakar nepasisekė.
Susipažinome šokiuose, užsukome į kavinę, jis nutempė mane į lovą ir po dešimties minučių užknarkė. Manau, jis supras, kodėl iš ryto pasistengiau kuo anksčiau iš jo buto išsprukti!“
Tuo metu kitoje kavinėje įspūdžiais dalijasi du vyrai. „Vakar, – sako vienas, – man nesisekė. Mergina pasitaikė įnoringa, užsigeidė restorano ir dar lyg tyčia rinkosi pačius brangiausius patiekalus, kol pajutau, kad piniginė apytuštė. Tuomet pasiūliau važiuoti pas mane. Mano draugužis niekaip nenorėjo sukietėti, tai teko vargti kelias valandas, kol šiaip ne taip pavyko.
Kankino nemiga, tad kad iškęsčiau vienatvę, teko su ja plepėti iki paryčių.“„O man, – atsiliepia draugas, – sekėsi puikiai. Mergina po šokių iškart sutiko važiuoti į mano namus, nesilaužė, pasimylėjome. Puikiai išsimiegojau. O dar mergina pasitaikė supratinga – išvyko, tai rytą net nereikėjo su ja užsiimti!“
Kaip skirtingos lytys supranta gerą seksą
Banalu sakyti, kad moterims nepatinka skubėti. Jos nori skirti pakankamai daug laiko seksui, o kai kurios net sako, jog suartėjimui reikėtų ruoštis visą dieną. Neretai dailiosios lyties atstovės teigia, kad vyro skubotas lindimas prie jų krūtų ir klitoriaus erzina, tačiau labai jaudina matymas, jog jis jos geidžia.
Senovės graikai laiką skyrė į kelias rūšis. „Chronos“ – tai fiksuotas laikas, kurį sudaro valandos ir minutės. „Keiros“ skirstoma į tris dalis: „buvo“, „vyksta dabar“, „kada nors bus ateityje“. Akivaizdu, kad į laikrodį žvilgčioti labiau linkę tikslo siekiantys vyrai, o moterys seksą vertina kaip bendravimo rūšį, t. y. procesą, kuriame jokio tikslo būti negali, taigi, tam puikiai tinka neapibrėžtas „keiros“ laikas.
Tai reiškia, kad vyras įrodo savo geismą ne glamonėmis, o paaukojimu moteriai tiek laiko, kiek jo išvis yra. Prie klitorio ir kitų jautrių vietų vyras turėtų eiti vėliausiai, o prieš tai neprošal būtų padovanoti moteriai gėlių, pasakyti jai komplimentų, pavaišinti ją, susirasti jaukią, saugią vietą. Kodėl?
Nors ir fantazuoja apie seksą su nepažįstamaisiais, dauguma moterų trokšta turėti vieną partnerį – mylimą ir artimą žmogų. O vyrai norėtų „pasimylėti su daugeliu moterų“. Žinoma, į šią fantaziją neįeina rūpinimasis, artumas, bendravimas, gėlės, asistavimas. Jos turi būti tik geri sekso objektai.
Vyrams tereikia geros erekcijos, minimalios preliudijos, prieinamos drėgnos „skylutės“ ir įkaitusios moters. Dar būtų visai neblogai, jei „abu baigtų kartu“. Beje, vis daugėja moterų, dažniausiai vienišų, kurios į seksą pradeda žiūrėti panašiai kaip vyrai.
Prieš intymius santykius jos ne kartą yra masturbavusiosi, todėl puikiai žino, kaip susijaudinti ir patirti orgazmą. Kad greičiau susijaudintų, jos mylėdamosi pačios jaudina savo klitorį, o vyras reikalingas kitkam: artumui ir šilumai.
Tokiai moteriai labiausiai reikia saugumo ir šilumos, kuriuos suteikia vyro apkabinimas, o savo orgazmu ji pasirūpina pati. Žinoma, keičiant partnerius saugumo jausmo neatsiras, šilumos – taip pat, todėl toks elgesys yra tik pakaitalas: geriau tai negu nieko. Tokį seksą būtų teisingiau vadinti „masturbacija vyro glėbyje“.
O kadangi apkabinimas suponuoja nepakankamai šiltą ryšį su motina vaikystėje, panašu, kad tokiais atvejais moteris vyre ieško savo motinos. Bet reikia dar tėvo. Todėl ji tapatinasi su vyru ir aktyviai kelia sau orgazmą ranka.
Be to, kažkur netoli gyvena „maža mergaitė“, laukianti iš vyro daugiau ir verkianti, kai to nėra. Atsiranda įsivaizduojama trijulė – mama, tėtis ir vaikas. Žinoma, taip suartėjant dalyvauja tik „virtuali motina“ ir „virtualus tėvas“, o seksas yra atskirtas nuo meilės.
„Vyriškas“ seksualinis elgesys moterį nuvilia. Ji supranta, kad trumpa pažintis, kai vyras siekia seksualinio akto, dažniausiai reiškia artumo trūkumą – netgi fiziologiškai artumo bei prisirišimo hormonui oksitocinui susikaupti reikia daug laiko. O kai bus prisirišimas, bus artumas – prie meilės prisidės ir seksas. Todėl per asistavimą, gėles, vaišes, bendravimą moteris suteikia sau ir vyrui galimybę pagimdyti meilę.
Jei stiprioji lytis to nesupranta, moteris laukia „telepatinio supratimo“. Kuo ji jaunesnė, tuo mažiau jai norisi tai aiškinti priešingai lyčiai: negi jis pats nesupranta? Išvada: ilgas pasiruošimas seksui reikalingas tam, kad artumas įtrauktų į ir seksą, ir meilę.
Psichoterapeutas Olegas Lapinas
