„Sėkmė - ne palankių aplinkybių sutapimas, o gebėjimas jomis pasinaudot“, – sakė senovės Kinijos filosofas Lao-czi. Ši išmintis šiandien aktuali ir ne vienam konkursų į gydymo įstaigų vadovų postus dalyviui.
Sėkmė ir asmenybė
Į klausimą „Ar Jums sekasi?“ daugelis sugebėtų atsakyti. Po to teliktų suskaičiuoti, kiek tarp manančiųjų, jog juos lydi sėkmė, yra vyrų bei moterų, kiek žmonių, turinčių vienokį ar kitokį išsilavinimą, šeimyninę padėtį ir t.t. Jei apklaustųjų būtų pakankamai daug, gautume vidutinį, statistinį „sėkmingo“ žmogaus portretą.
Palo Alto (JAV) universiteto psichologai taip ir padarė. Paaiškėjo tai, ką buvo galima numanyti ir be tyrimo. Sėkmingais save laikantys žmonės yra geros sveikatos, turi neblogas pajamas bei statusą visuomenėje.
Kiek įdomesni buvo duomenys apie jų asmenines savybes. Suprantama, kad jie pasitiki savimi, sugeba bendrauti. Gal todėl, kad jiems sekasi, jie yra linksmi. O gal jiems sekasi todėl, kad turi humoro jausmą?
Dar svarbiau, kad jie sugeba kūrybiškai pažvelgti į užduotis, aklai nesivadovauja instrukcijomis. Tuo tarpu jų priešingybė – žmonės, jautę, kad jiems nesiseka, buvo įsitempę, nerimaujantys ir linkę itin tiksliai vykdyti, kas jiems pavesta.
Psichologinis eksperimentas
Grupei tiriamųjų, sudarytai iš „sėkmingųjų“ ir „nesėkmingųjų“, pavedama suskaičiuoti nuotraukas storame, kone šimto lapų laikraštyje. Antrajame, specialiai parengtame laikraščio puslapyje didelis skelbimas, kuriame parašyta, kad šiame laikraščio numeryje yra 260 nuotraukų.
„Sėkmingieji“ pamato skelbimą, pasidžiaugia eksperimentatoriaus humoru ir praneša atsakymą, o „nesėkmingieji“ kruopščiai skaičiuoja nuotraukas. Skelbimo jie nepastebi, jie kruopščiai vykdo užduotį, t.y. skaičiuoja nuotraukas, o į skelbimus žiūrėti jiems juk niekas neliepė.
Taigi, sėkmė nelanko tų, kurie dėl nerimo, nepasitikėjimo savimi, o drauge ir intuicija, neieško naujų galimybių ir sprendimų.
Automatinės mintys
Aplinka įvairiais būdais diktuoja mūsų elgesį ir jausmus. Sustojam užsidegus raudonai šviesai, protestuojam prieš neteisybę, džiaugiamės pagirti. Aplinka turi būti suvokta ir įvertinta. Kartais apie kurį nors įvykį tenka ilgai mąstyti, o kartais – ne. Antai jau minėtas raudonas šviesoforo signalas bei jo vertinimas sąmonėje šmėkšteli itin greitai.
Greitai šmėkšteli ir atsakas į daugelį kitų poveikių. Šis spartus, dažnai net nesuvoktas mąstymas remiasi asmenybės vertybėmis. Jis yra pokalbio, kurio metu žmogus kalbasi su pačiu savimi, dalis. Paprastai tokios mintys nuolat kartojasi ir kartojasi, todėl dažnai lemia mūsų savijautą bei emocijas.
Suvokti savas automatines mintis nėra lengva. Jas perprasti gali padėti psichologas, nors kartais pakanka ir didesnio dėmesio sau pačiam.
Jei, pavyzdžiui, medikas pasitiki savimi ir yra geros nuomonės apie savo gebėjimus bei kvalifikaciją (tokia jo vertybinė nuostata), išgirdęs paciento padėką jis savo galvoje sukurs atomatinę (tai reiškia - visapusiškai neįvertintą) mintį, kad yra šios padėkos vertas; pasidžiaugs, kad padėjo dar vienam ligoniui ir patvirtins, kad šio viltis pasveikti išsipildys. Jei, pavyzdžiui, jis nepasitiki savimi ir yra blogos nuomonės apie savo gebėjimus, išgirdęs padėką pagalvos (automatine mintimi), kad jos neverta ir gestais, kalbos intonacija leis suprasti, jog vargu ar padės ligoniui. Taigi nesąmoningai kritiškai vertindamas save, susilpnins ir ligonio tikėjimą sėkmingu gydymu.
Žmonių, kuriems sekasi, mąstymas
Automatinės mintys gali būti nesunkiai atskleistos. Tam tereikia įsivaizduoti įvairais situacijas ir išsiaiškinti, kokias mintis jos sukelia. Jau minėtos „sėkmingųjų“ ir „nesėkmingųjų“ grupės taip ir buvo ištirtos.
„Lietuvos sveikatos“ skaitytojai gali panašų eksperimantą atlikti su savimi. Jiems tereikia pagalvoti, kokias mintis sukels paryškinti teiginiai.
Gyvenimas yra džiugus
Tie, kuriems sekasi, pajus, kad ir patys jaučia džiaugsmą. Jie laukia džiaugsmo bei pritarimo, o jei susiduria su kliūtimi, suvokia ją kaip iššūkį.
Tie, kuriems nesiseka, toks teiginys atrodo kvailas. Jie jaučia, kad gyvenimas sunkus, kupinas problemų, kad teks sunkiai dirbti bei aukotis, jei norės ką gero patirti. Jie pritaria minčiai, kad kas šiandieną juokiasi, tai tas rytoj verks.
Gyvenimas nuolat siūlo karjeros galimybes
Tie, kuriems sekasi, jaučia, jog yra nuostabių karjeros galimybių, jaučia, kad jei ne šiandieną, tai rytoj jie ras, kur pritaikyti savo gebėjimus.
Tie, kuriems nesiseka, žino, kad visos geros ir perpektyvios darbo vietos jau užimtos viršininkų giminaičių bei pataikūnų. Žino, kad aplink daug konkurentų, kurie tik ir taikosi pakišti koją sąžiningam žmogui.
Aukščiau bambos neiššoksi
Tie, kuriems sekasi, tiki, kad likimas siūlo begalę pasirinkimų. Jie nesvarsto, kiek gali „iššokti“. Jiems įdomu dar ir dar kartą pabandyti pasiekti maksimumą.
Tie, kuriems nesiseka, jaučia, jog jiems daug ko trūksta: grožio, išsilavinimo, finansinės paramos, todėl jie įsitikinę, jog jiems negali pasisekti. Jie atsisako patrauklaus pasiūlymo, nes galvoja, jog negali būti taip gerai, kaip atrodo, čia turėtų slypėti kokia nors klasta.
Jeigu pamėgintume objektyviai įvertinti visus parašytus teiginius, pastebėtume, kad ir „sėkmingos“, ir „nesėkmingos“ automatinės mintys gali būti vienodai lengvai įrodomos. Tačiau apsisprendus įrodyti sau, kad gyvenimas gali būti sėkmingesnis, tikimybė, jog jis tokiu ir bus, smarkiai išauga.
Gediminas Navaitis
Mykolo Romerio univeristeto profesorius
