Lytinį aktą galima palyginti su šokiu. Kiekviena pora pamažu atranda save, sužino savo reacijas, individualias biologines ir psichologines savybes.
Vienos poros puikiausiai jaučiasi šokdamos lėta valsą, kitos mėgsta rokenrolą, dar kitos – ugningą sambą.
Seksas – tai šokis
Panašiai ir santuokinėje lovoje – kiekviena pora turi savo šokį, vienintelį ir nepakartojamą, tik iš pažiūros panašų į kitų. Išskirtinumas yra būdinga kiekvienos santuokos savybė. Juk vienas kitą pamilo tas vyras ir ta moteris. Jie mato ypatingą mylimojo grožį, kurio kitas gal nė nepastebėtų.
Toks pats individualus požiūris reikalingas ir seksualinėje srityje. Svarbu, kad mylimiesiems būtų gera kartu, kad jie jaustųsi laimingi, mylimi. Kai žmonės nusprendžia būti kartu pačiu intymiausiu būdu, jie negali bandyti ką nors mėgdžioti nei į ką nors lygiuotis.
Šitą reikia gerai įsiminti, juk gyvename pasaulyje, kuriame žiniasklaida primeta etaloną, turintį nedaug ką bendra su žmonių gyvenimo tikrove. Stengiantis tą etaloną pritaikyti, galima smarkiai nusivilti.
Todėl yra be galo svarbu, kad sutuoktiniai pirmiausia imtų klausytis savęs – savo troškimų ir poreikių, savo kūnų reakcijos – ir kartu ieškotų tokių savo meilės išraiškos formų, kurios jiems padėtų sustiprinti tarpusavio ryšį: būtų tinkamiausios, patogiausios, teikiančios daugiausia seksualinių potyrių, visiškai pritaikytos abiejų sutuoktinių poreikiams.
Sunku įsivaizduoti laimingą šeimą be dialogo seksualinio gyvenimo temomis. Todėl labai svarbu, kad sutuoktiniai pasakytų vienas kitam, ką jie labiausiai mėgsta ir ko nemėgsta lytinio akto metu.
Dialogui intymiomis temomis dažnai trukdo neteisingas įsivaizdavimas, kas yra vyriškumas ir moteriškumas, ir tas įsivaizdavimas yra toks: vyras visada turi žinoti, kas moteriai suteikia didžiausią malonumą, o moteris turi laukti, kol vyras suvoks, kas jai yra maloniausia.
Didžiausią pasitenkinimą abiem teikiančių lytinių santykių formų paieškos yra kelias, kurį būtinai reikia praeiti, norint įgyti bendros meilės meno patirties. Klaidų ir nesėkmių gali pasitaikyti kiekvienam, bet dėl to nereikia kaltinti savęs ar sutuoktinio.
Visų pirma – stabtelėkite
Kasdieniame gyvenime mes labai skubame, neturime laiko, daug reikalų sutvarkome bėgdami pro šalį. Kai išalkstame, pakeliui bare nusiperkame mėsainį ir lekiame toliau. Tačiau nė neįsivaizduojame, kad galėtume valgyti tokius patiekalus per vestuves, per Pirmosios Komunijos pietus, vardines.
Iškilmingas valandėles švenčiame paruošę, kur kas įmantresnių patiekalų. Prašmatni puota tampa celebracija, šventiniu įvykiu, proga susitikti su artimaisiais, pasikalbėti. Per tokias šventes niekas niekur neskuba, bent keletą valandų pabūnama su šeima ar draugais.
Panašiai ir meilėje. Ateina valandėlė, kai reikia stabtelėti, duoti sau laiko pabūti kartu, suteikti sau galimybę atnaujinti, sustiprinti santykius su mylimu asmeniu. Tai ypač svarbu seksualiniam gyvenimui. Sutuoktiniai pernelyg dažnai neturi laiko celebruoti savo meilę, nepasirūpina tą laiką padaryti iš tikro ypatingą.
Gyvenimas ne artą priverčia skubėti, ypač kol vaikai maži, bet nepaisant nuovargio ir laiko trūkumo kartkartėmis reikia pagalvoti apie tai, kaip iš tikro švęsti Santuokos sakramentą, celebruoti meilės puotą.
Tada verta sukurti tam tikrą nuotaika, pasirūpinti tinkamais apatiniais, kūno aliejumi, kvepalais... Santuokinis aktas tada gali tapti savotišku Santuokos sakramento celebravimu.
Pradedame nuo švelnumo
Sutuoktinių susitikimo celebravimas prasideda švelnumu, bučiniais, masažu, seksualinėmis glamonėmis. Visa tai lemia emocinę sutuoktinių harmoniją, leidžia pajusti egzistuojantį erotinį ryšį.
Tiesioginis tokio elgesio tikslas ne kuo greičiau sukelti susijaudinimą, o sukurti artumo, pasitikėjimo, emocinės šilumos atmosferą, kuri padeda įveikti gėdą, baimę ir nepasitikėjimą, sustiprina meilės jausmus.
Bučiniai, kuriais nuberi mylimo asmens kūną, reiškia pagarbą, susižavėjimą, taip pat komuniją, yra taikos ženklas. Glamonė – tai sutuoktinio kūno celebravimas, ji prijaukina, nuramina, priartina, kviečia. Glamone išreiškiamu švelnumu kitam asmeniui perteikiamas iš širdies einantis noras susijungti.
Jos pranašaujama ramybė švelniai apgaubia mylimo asmens kūną. Pernelyg trumpas glamonėms skirtas laikas neleis atsirasti santuokinio bendrumo jausmui.
Vyrui sėklos išsiliejimas sukelia malonumą, todėl jis iš prigimties nori kuo daugiau santykiauti. O moteriai lytinių santykių ir rizikos dėl galimo nėštumo gamta nekompensuoja stipriu malonumu, todėl moteris dažnai sutinka lytiškai santykiauti labiau iš meilės vyrui nei dėl poreikio.
Tad yra labai svarbu, kad vyras lytinio akto metu stengtųsi apdovanoti žmoną už jos atsidavimą žmoną už jos atsidavimą, vargą ir riziką. Vyras turi stengtis, kad per lytinį aktą moteris išgyventų ją tenkinantį emocinį artumą ir seksualinį pasitenkinimą.
Dažniausiai tai pasiekiama tik tuomet, kai lytinį aktą papildo vyro pastangos – pradedant saugaus, švelnaus ir malonaus santykių klimato sukūrimu glamonėjant moters jautriausias erogenines zonas ir baigiant klitorio stimuliavimu. Tai svarbūs katalikų vyrų „ars amandi“ elementai.
Kitoje dalyje aprašysime leistinas ir neleistinas glamones.
Šis straipsnis paremtas kunigo Ksaverijaus Knoco (Ksawery Knotz) knyga „Seksas, kokio nepatyrėte“, kurią išleido „Alma Littera“ leidykla. Knygoje gausu patarimų intymaus sutuoktinių gyvenimo tema.
Lijana Pikul
