Išradimai sekso robotų srityje vis labiau tobulėja ir jau dabar yra sukurta lėlė, kuri reaguoja į žmogaus prisilietimus. Vyras, išradęs šį vienišių džiaugsmą, teigia, kad tai puiki alternatyva tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalėjo sau susirasti gyvenimo partnerės.
Naujienų portalas Balsas.lt nusprendė kreiptis į individualiosios psichologijos (Adlerio) analitiką, seksologą Viktorą Šapurovą ir pasiteirauti jo, ar negyvas išradimas gali atstoti realų bendravimą su gyvu žmogumi?
Kaip manote, ar sekso robotai gali pakeisti vyrams žmonas ir meilužes?
Manau, kad sekso robotai kai kam pakeis tai. Robotų aprašymuose yra akcentuojama, kad jie sukurti vienišiems, neturintiems su kuo bendrauti, mylėtis. Tikriausiai čia ir turėtų būti pagrindinė robotų paskirtis. Tikiu, kad atsiras tokių žmonių, kurie savo gyvenimo partnerius norės pakeisti į robotus. Čia mes nieko negalime pakeisti – visada yra žmonių, kurie sugeba būti laimingi savo šeimoje, bet yra ir tokių, kurie to nesugeba. Padaryti, kad visi visuomet būtų laimingi yra neįmanoma.
Norėdami surasti laimę, dalis žmonių ieškos aparatų. Manyčiau, kad tai bus tie žmonės, kurių galimybės užmegzti ryšį su kitu žmogumi yra labai mažos. Kita vertus, nereikia pamiršti, kad gyvas kūnas visuomet geriau už negyvą.
Kodėl žmogus gali įsimylėti tokį negyvą įrenginį?
Negyvą „žmogų“ galima įsimylėti atsižvelgiant į tą galimybę, kuri leidžia džiaugtis, palaikyti artimą ryšį su bet kuo. Dažniausiai tai atsitinka tuomet, kai su gyvu žmogumi tas ryšys yra labai menkas. Yra tokių žmonių, kurie nepasitiki visu pasauliu.
Tokiems žmonėms reikia dirbti su savimi psichoterapiškai, psichoanalitiškai ir pakeisti tai arba tiesiog likti su savimi, savo viduje ir tuomet ieškoti bendravimo su tokiais robotais. Kaip pavyzdį galėčiau paminėti naminius gyvūnėliais. Kai kurie gyvūnų turėtojai, nors ir neužsiima su jais seksu, bet myli juos labiau negu gyvus žmones. Tad lėlė taip pat yra toks surogatas, kuris kai kam yra tinkamas.
Kaip manote, ar žmogus, kuris nusprendė savo gyvenimą praleisti su robotu, gali jaustis laimingas? Ar jo gyvenimas gali būti pavadintas pilnaverčiu?
Galbūt tokiam žmogui bendravimas su lėle gali būti geriausias variantas iš visų įmanomų. Jei nesugebi sukurti ir palaikyti artumo su gyvu žmogumi, tas ryšys tau tiesiog yra neprieinamas. Jei esi žmogus, su bendravimo sutrikimais ir neužsiimi to spręsti psichoanalitiškai su savimi, tai tuomet ir lieka bendrauti su robotu.
Kartais neįmanoma padėti ir tokį žmogų gydant. Tuomet žmogui lieka toks bendravimo variantas, jam yra ir taip „skanu“.
Galbūt žmogus, pasirinkęs gyvenimo partnerį robotą, tiesiog patenkina primityviausius savo instinktus?
Lėlės sekso prekių parduotuvėse egzistuoja ir dabar. Naujosios kartos lėlės yra tokios pačios, tiesiog turinčios žmogiškas funkcijas – jis sugeba daugiau, nei pasyvi lėlė.
Šis robotas yra tiesiog lėlių pažanga. Žmogui užtektų ir paprastos, primityvios lėlės, tačiau, jei yra pažanga, žmogui reikia daugiau.
Atsiranda tokių vyrų, kurie nusprendžia gyventi su šiuo robotu, įsivaizduoja jį esant realiu asmeniu, rūpinasi juo taip, lyg jis būtų gyvas. Kaip manote, ar tai nėra tiesiog psichinis sutrikimas?
Psichiatrui iš tokių dalykų spręsti, ar žmogus psichiškai serga, būtų labai nekvalifikuota. Galime sutikti su tuo, kad yra tam tikros asmenybės ypatybės, bet manyti, jog normalios psichikos žmogus nesirinktų tokios bendravimo formos, negalime.
Psichika yra labai plati sąvoka ir nėra žmogaus, kuris neturėtų psichologinių problemų. Tai yra neįmanoma, yra tik klausimas, ar tai yra didesnės ar mažesnės problemos, kiek jos sutrikdo žmogaus gyvenimą. Pats normaliausias dalykas yra būti su gyvu žmogumi, kurti su juo santykius, džiaugtis ir mylėtis. Tai, sakyčiau, yra idealas.
Šį reiškinį galėčiau pavadinti gilumine vienatve, kuomet žmogus patiria tik vienpusį judėjimą. Tu „santykius“ su robotu gali tvarkyti taip, kaip tau reikia: nesulauksi neigiamo atsako, visa nuomonė, kurios gali sulaukti iš roboto, yra numanoma, suprantama. Tokį žmogaus ir roboto ryšį galėčiau pavadinti supaprastintu bendravimu. Žmogus bendrauti su kitu žmogumi nemoka, o su robotu jis yra saugus, jaučia mažesnę atsakomybę. Jis visą „bendravimą“ laiko savo rankose, robotas yra tam žmogui pavaldus.
Taip pat skaitykite:
