Išanalizavus šešių tūkstančių suomių, gimusių 1760–1849 metais, duomenis aiškėja faktas: žmogus ir toliau evoliucionuoja. Pasak daktaro Virpi Lummaa iš Sheffieldo universiteto, dauguma įsivaizduoja, kad žmonių rūšies vystymasis jau nebevyksta, o evoliucija – kažkas tolimo ir pamiršto, bet tikrovė yra kiek kitokia.
Minėtas tyrimas buvo skirtas demografinių, kultūrinių ir technologinių pokyčių įtakai natūraliajai ir lytinei atrankai išanalizuoti – o mokslininkai neabejoja, kad per pastaruosius 10 000 metų atranka ir toliau veikė.
Beveik 50 proc. žmonių, kurių duomenys buvo analizuojami, mirė nesulaukę 15 metų. Vadinasi, jeigu jie turėjo polinkį į tam tikras ligas, jų genai nebuvo perduoti. Dar 20 proc. nesituokė ar nesusilaukė vaikų. Galbūt kažkokios ypatybės neleido žmonėms daugintis ir perduoti savo genų ateities kartoms. Beje, mokslininkai taip pat pastebėjo, kad selekcija vienodai veikė tiek tarp skurdžių, tiek tarp turtingųjų.
Kalbant apie lytinius skirtumus, didžiausi jų buvo fiksuojami tarp vyrų. Panašu, kad ypatybės, leidžiančios sėkmingai poruotis, vyrų atveju vystėsi gerokai sparčiau nei moterų. Tai leido pradėti maksimalų vaikų skaičių.
Ar ši dabar vykstanti evoliucija sukurs visiškai kitokio tipo žmogų – mokslininkai kol kas negali atsakyti. „Virtimą iš vienos rūšies į kitą galima pastebėti tik žvelgiant iš laiko perspektyvos. Jei galėtume keliauti į praeitį ir sutikti ankstyvuosius žmones, nesu tikras, ar galėtume su jais poruotis ir susilaukti palikuonių“, – aiškino vienas tyrimo autorių.
Autorius V. Karimovas