Nes patys drąsiausi iš mūsų kartais pasijunta netvirtai įtemptose bendravimo situacijose: firmos vakarėlyje ar Naujųjų metų pokylyje. Tas nerimas normalus, ir kyla iš to, jog jaudinamės, kad būsim vertinami.
Visi bijom nesėkmių savo socialiniame gyvenime, dažniausiai tiesiog todėl, kad pernelyg kritiškai save vertiname. Dažniausiai patys sau esame aršiausi kritikai ir nusprendžiam, kad kiti mus vertins ne ką švelniau. Paprastai būtent dėl tokio išankstinio nusistatymo, kuris po to ir išsipildo, kyla mūsų baimės.
Veikite
Vienas iš būdų sumažinti bendravimo baimę ― išmokti pasitikėti savimi, įsivardijant mums svarbius dalykus. Susitelkdami į tai, kas mūsų gyvenimui suteikia prasmę ir ką labiausiai vertiname patys savyje, paklosime pamatus savojo „aš“ įsisąmoninimui, o tai sumažins mūsų išorinio vertinimo baimę.
Sakykime, mano pagrindinės vertybės yra rūpestis, supratimas, gailestingumas ir meilė. Stengiuosi, kad šios vertybės atsispindėtų visame mano bendravime, net jeigu man ir pasitaiko sunki diena.
Žinodamas, kad būtent toks noriu būti, būsiu mažiau priklausomas nuo negatyvaus, paranojiško mąstymo. Jei stengiuosi vadovautis šiais kertiniais dalykais, bent jau žinosiu, kad darau, ką galiu, ir, užuot save kritikavęs, galėsiu savo dėmesį sutelkti į aplinkinių poreikius. Galvodamas apie juos, galėsiu būti tuo, kuo tikrai noriu būti, o tai savo ruožtu padės man atsipalaiduoti ir labiau pasitikėti savimi.
Teigiamų jausmų perkėlimas į bet kokį mūsų bendravimą ― galinga priemonė, kuri automatiškai padeda atsipalaiduoti ir kitiems. Net pats droviausias žmogus gali susikurti socialinę tapatybę, kuri leistų jų esminėms vertybėms sklisti. Visai nereikia būti plepiausiu ir linksmiausiu žmogum kompanijoj: tylus, jaukus žmogaus buvimas kartais gali būti daug patrauklesnis, nes tas buvimas ― toks malonus ir nuoširdus, jis traukte traukia žmones.