„Mums duoda įpročius dangus, jie pavaduoja laimę mūs“ – A. S. Puškinas
Deja! Mūsų laikais viskas priklauso nuo komercinių interesų. Net įpročius, papročius visuomenei dažniausiai primeta intensyvi reklama. Gaila, bet daugelio mokslininkų išvados neretai išplaukia iš jau egzistuojančių normų, ypač jei reikalas susijęs su gastronominiu skoniu.
Šiuolaikinės dietos
Šiuolaikinės dietos paprastai sudarinėjamos atsižvelgiant į tris pagrindinius principus:
1. Maistas turi būti labai kaloringas, kad žmogus pasisotintų mažesniu kiekiu.
2. Jis privalo būti lengvai ir greitai pagaminamas, kadangi šiuolaikiniam žmogui nuolat stinga laiko.
3. Maistas turi žadinti apetitą ir būti lengvai ryjamas: šių laikų žmogus patiria tiek mažai džiaugsmo, be to, jam absoliučiai nebelikę laiko kramtyti.
Laikantis šitų mūsų laikų reikalavimų, mėsa, konservai, pienas, košės, duona, pusfabrikačiai, nuvalyti ir užšaldyti švieži vaisiai turi kur kas daugiau pranašumų prieš žalias, natūralias daržoves, vaisius, riešutus, saulėgrąžas, kadangi greičiau ir labiau pasotina, yra lengviau paruošiami, numalšina alkį, ir niekas jų pernelyg nekramto – juk yra minkšti, virti.
Ypač minkšta balta duona – ją lengviau kramtyti negu padžiūvusią juodą. O fasuoti (šaldyti) produktai tiesiog išstumia šviežius! Juos lengviau pagaminti! Net šviežių vaisių sultys keičiamos konservuotomis.
Toks mitybos tipas suteikia vyrui nepriklausomybę nuo moters, o moterį „išvaduoja“ iš virtuvės. Tereikia išmokti atplėšti pakuotę arba atidaryti konservų skardinę.
Apie tai, kad po kelerių tokios mitybos metų užpuola ligos, nesusimąstome. Iš prigimties tvirti, stiprūs žmonės atsilaiko ilgiau už silpnesniuosius, tačiau sunkiausios tokios mitybos pasekmės užgriūva palikuonis: vaikai ima sirgti nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Pirmasis netaisyklingos mitybos požymis – vidurių užkietėjimas. Tai rimtų viso organizmo veiklos sutrikimų pradžia.
Mitybos įpročių evoliucija
Tolimieji mūsų protėviai maitindavosi vaisiais. Šį faktą paliudija antropologų ir paleontologų tyrinėjimai, kurie iš kaulinio audinio sudėties gali nustatyti, ką žmogus valgydavo. Apie tai byloja ir virškinimo organų fiziologija, mūsų virškinimo aparatas.
Pamažu persikeldami į šiaurę, nes keitėsi planetos klimatas, žmonės turėjo prisitaikyti prie naujų sąlygų. Palaipsniui pradėta vartoti ne tik vaisius, bet ir daržoves, paskui lapus bei šaknis. Prieš du šimtus tūkstančių metų žmogus pradėjo valgyti virtą maistą, o laikui bėgant organizmas prie to priprato.
Prieš šimtą tūkstančių metų įvyko labai reikšmingas maisto gamybos pokytis. Pradėta valyti maisto produktus, ypač grūdus, imtas gaminti cukrus. Miltų gaminimo sparta, malūnų girnas pakeitis metalinėmis, bei konditerinių gaminių kepimas neatpažįstamai pakeitė pradinį produktą - grūdus.
Toliau tobulinant technologijas visus natūralius produktus imta valyti, pašalinant gyvybiškai svarbius komponentus (sėlenas, ląstelieną, luobelę ir t.t.). Tas pats nutiko cukrui, druskai, žuviai, mėsos bei pieno produkcijai, ypač atsiradus konservų pramonei. Nieko nedomino faktas, jog pramoniniu būdu apdoroti maisto produktai tampa nevisaverčiai, praranda svarbiausius žmogui gyvybiškai reikalingus mikroelementus.
Taigi mes jau žinome, kad dabartinė mūsų druska - tai beveik grynas natrio chloridas, tuo tarpu rupi akmens bei jūros druska turi nemažai makro bei mikroelementų. Todėl sveikiausi žmonės yra tie, kurie valgo vien vaisius, daržoves bei riešutus. Japonijoje, Ispanijoje, Venesueloje nesergama širdies bei kraujagyslių ligomis. Šiose šalyse vartojama vien tik jūros druska.
Kitoje dalyje skaitykite apie ląstelieną, sėlenas bei patį didžiausią sveikatos šaltinį – gerą gydytoją.
Inesa Banionytė
