Depresija nėštumo metu kur kas dažnesnė nei apie tai kalbama. Manoma, kad ši liga kėsinasi užpulti 10-20 procentų nėščiųjų. Taigi devyni nėštumo mėnesiai gali tapti ne tik džiugiu laukimu, bet ir visiška džiaugsmo priešingybe.
Kas tai yra nėščiosios depresija?
Nuotaikos svyravimai nėštumo metu – normalu. Juos sukelia organizme pasikeitusi hormonų pusiausvyra. Tačiau užpuolus depresijai moters būklės vien bloga nuotaika nepavadinsi. Tai – liga, kuri turi būti gydoma. Hormonų pokyčiai gali paveikti smegenyse vykstančius cheminius procesus, kurie tiesiogiai susiję su depresija ir padidėjusiu nerimu. Be abejo, tai gali būti susiję ir su nėštumo metu patiriamu stresu – nerimu dėl kūdikio sveikatos, finansinės būklės, neatpažįstamai pasikeisiančio gyvenimo.
Depresijos simptomai
Visų pirma tai – nuovargis, nemiga, nuolatinis susirūpinimas savo ar kūdikio sveikata. Kada tai jau galima vadinti depresija? Kai visi šie pojūčiai ir negalavimai būna lydimi nevilties jausmo, liūdesio, kai tampa sunku sutelkti dėmesį, atlikti kasdienius darbus, gyvenime nebelieka dalykų, kurie džiugintų. Pajutus tokius simptomus būtina apie savo savijautą papasakoti gydytojui.
Rizikos faktoriai
Išskiriama keletas faktorių, kurie gali išprovokuoti ar sustiprinti depresiją prieš gimdymą:
šeimos ligų istorija (ar turėjote artimų giminaičių,kurie sirgo depresija, padidėjusiu nerimu, pogimdymine depresija?); sunkios formos PMS; bloga finansinė ar socialinė padėtis, kelianti stresą; nėštumo komplikacijos; daugiavaisis nėštumas; gydymasis nuo nevaisingumo prieš pastojimą; tiroido disbalansas; diabetas.
Jei bent vienas iš šių faktorių tinka ir jums, turėtumėte apie tai pasikalbėti su gydytoju ir atidžiau stebėti savo nuotaikų kaitą, psichologinę būklę.
Ar depresija gali pakenkti kūdikiui?
Tai – bene didžiausias nėščiosios nuogąstavimas. Jei depresija niekaip negydoma, ji išties sietina su rizika. Depresija ir nerimas nėra į naudą nei mamos kūnui, nei smegenims. Tačiau ji taip pat gali pakenkti ir kūdikiui, negydoma liga gali lemti per mažą kūdikio svorį, priešlaikinį gimdymą. Kūdikiai, gimę su didele kortizolio, streso hormono, koncentracija, būna neramūs, sunkiai užmiega, gali atsilikti jų vystymasis, vėliau kilti elgesio problemų.
Kaip gydoma nėščiosios depresija?
Susirgus depresija nėštumo metu visų pirma svarbu kreiptis į gydytoją, kuris prižiūri jūsų nėštumą. Jis skirs reikiamą gydytoją arba nukreips pas kitą specialistą. Taip pat išmokite kovoti su savo neigiamais jausmais ir bloga nuotaika, raskite jums priimtiniausią problemų sprendimo variantą, stebėkite, kas jums padeda pasijusti geriau. Sunkesniais atvejais gali prireikti ir gydymo antidepresantais. Juos skiria tik gydytojas, atsižvelgdamas į nėščiosios sveikatos būklę.
Prevencija
Judėjimas. Išlikite fiziškai aktyvi: daugiau vaikščiokite gryname ore, lankykite nėščiųjų mankštos užsiėmimus, atlikite nėščiųjų jogą, plaukiokite baseine. Imkitės veiklos, kuri jūsų nenuvargins, bet suteiks pakankamą fizinį krūvį – tai gerina ir bendrą savijautą, ir nuotaiką.
Šviesa. Šviesos terapija efektyviai gydo ne tik sezoninę, bet ir nėščiosios depresiją. Šviesos dozės skatina laimės hormonu vadinamo serotonino išsiskyrimą organizme.
Omega-3. Nėštumo metu itin svarbu gauti pakankamai omega-3 riebiųjų rūgščių. Jos ne tik užtikrina sklandų įvairių organų ir sistemų darbą, bet ir sumažina nėštumo depresijos riziką.
Valgiaraštis. Rinkitės tik sveikus produktus, ypač tuos, kurie kelia nuotaiką. Tai – riešutai, linų sėmenų aliejus, bananai. Venkite rafinuoto cukraus, pusfabrikačių, miltinių gaminių.
Suvokimas. Nėštumo metu atsiradusi depresija – laikinas reiškinys. Ir labai svarbu, kad jūs pati tai suvoktumėte. Ieškokite pagalbos – ir viskas greitai susitvarkys!