Kiekvieno žmogaus gyvenime kartais nutinka tokie keisti sutapimai, kad nenorom kyla klausimas – ar tai iš tiesų atsitiktinumai? Arba koks nematomas scenaristas žaismingai valdo mūsų likimus?
Antrininkai
1886-ais metais į audrą pateko ir nuskendo škuna gražiu pavadinimu „Nėriniai”. Išgyveno vos keli komandos nariai, tačiau žuvusieji jiems nebūtų pavydėję… Jie ilgai plaukiojo vandenyne be vandens ir maisto, netekę proto iš baimės, kad taip niekas jų nesuras. Kai badas tapo nepakeliamas, jie užmušė ir suvalgė patį silpniausią ir jauniausią -jungą Ričardą Parkerį. Vėliau išsigelbėję jūreiviai buvo aptikti, o jų nusikaltimas tapo žinomas visuomenei. Tačiau dar daug metų iki 1886-ųjų rašytojas Edgaras Alanas Po parašė apsakymą, kuriame irgi buvo pasakojama apie paskendusį laivą, iš kurio išsigelbėję jūreiviai vėliau suvalgė jungą. Apsakyme jungą vadino Ričardu Parkeriu.
Liūdnai pagarsėjęs dvikovų dalyvis grafas Tolstojus, kurį vadino Amerikiečiu, buvo nekenčiamas daugelio. Ir tai visiškai pateisinama – nuo jo puikiai valdomos, tačiau negailestingos rankos žuvo ne vienas žmogus.
Praėjo metai, grafas surimtėjo. Jo aikštingas ir karštas charakteris liko praeityje. Sutiko gražią čigonę, ją įsimylėjo ir vedė. Tačiau visi vaikai gimė arba negyvi arba mirdavo neužilgo po gimdymo. Vieną vakarą grafui į galvą atėjo mintis, kad tai gali būti bausmė už tą skausmą, kurį jis suteikė kitiems. Jis suskaičiavo, kad nuo jo rankos dvikovose žuvo 11 žmonių. Grafas pradėjo ataskaitą nuo savo skausmo – savo vaikų mirties. Mirė vaikas – iš sąrašo buvo išbraukiama nužudytojo dvikovoje pavardė. Praėjo metai, pagaliau baisusis sąrašas baigėsi. Jis užbraukė raudoną brūkšnį ir parašė „Baigta!” Kitais metais Tolstojų šeimoje gimė sveikas berniukas.
Rusų rašytojas Jevgenijus Petrovas turėjo keistą ir retą pomėgį – jis kolekcionavo savo paties laiškų vokus. Veikdavo štai taip – parašydavo laišką į kurią nors šalį. Adrese buvo teisingai nurodomas tik šalies pavadinimas, o visa kita – miestas, gatvė, namo numeris, adresato pavardė – buvo išgalvota. Toks laiškas keliaudavo į pašto dėžutę. Praėjus maždaug 1-1,5 mėnesiui laiškas grįždavo atgal Petrovui, tik jau išmargintas įvairiaspalviais užsienio šalių antspaudais, kurie skelbė: „Neteisingas adresas”.
1939-ųjų metų balandžio mėnesį rašytojas nusprendė sudrumsti Naujosios Zelandijos pašto ramybę. Jis sugalvojo miesto pavadinimą Haidbervilis, Raitbičo gatvę, 7-ąji namą ir adresatą Merilą Odžiną Veizlį. Pačiame laiške Petrovas angliškai parašė: „Brangusis Merilai! Priimk nuoširdžiausią mano užuojautą dėl dėdės Pito mirties. Laikykis… Atleisk, kad tiek ilgai nerašiau. Tikiuosi, kad judu su Ingrida gyvenate gerai. Pabučiuok nuo manęs dukrą. Ji, tikriausiai, jau visa panelė. Tavo Jevgenijus”.
Edgaro Alano Po parašytas apsakymas sutapo su įvykiais kurie dar nebuvo nutikę.
Praėjo du mėnesiai, tačiau laiškas su atitinkama žyme nesugrįžo. Rašytojas netgi užmiršo apie laišką, pagalvojo, kad pasimetė kažkur pasaulyje. Vieną dieną savo pašto dėžutėje Petrovas rado laišką iš Naujosios Zelandijos. Siuntėjas buvo nurodytas: „Merilas Odžinas Veizlis, Raitbičo 7, Haidbervilis, Naujoji Zelandija”. Laiške buvo rašoma: „Brangus Jevgenijau! Dėkoju už užuojautą. Netikėta dėdės Pito mirtis mums visiems buvo didžiulis netikėtumas, po kurio pusę metų negalėjome atsigauti. Mes su Ingrida neretai prisimename tas dvi dienas, kurias praleidai pas mus svečiuose. Glorija jau užaugo, rudenį eis į antrą klasę. Ji iki šiol saugo žaislą, kurį jai atvežei iš Rusijos”.
Italijos karalius Umberto I kartą Monzoje užsuko į mažą restoranėlį papietauti. Garbiojo svečio užsakymą priėmė pats restorano šeimininkas. Pažvelgęs į jį karalius suprato, kad prieš save mato savo kopiją. Restorano šeimininkas ir veidu, ir kūno sudėjimo buvo labai panašus į karalių. Vyrai pradėjo kalbėti ir aptiko daugiau panašumų – jie abu gimė tą pačią dieną (1844-ųjų metų kovo 14 d) tame pačiame mieste. Abu vedė moteris vardu Margarita. Restoraną šeimininkas atidarė tą dieną, kai Umberto I buvo paskelbtas Italijos karaliumi. Tačiau tuo sutapimai nesibaigė. 1900-siais metais karaliui pranešė, kad restorano, kuriame jis kartais mėgdavo apsilankyti, šeimininkas žuvo nelaimingo atsitikimo metu, iššovus šautuvui. Karalius nespėjo pasiųsti užuojautos restorano šeimininko šeimai, nes pats buvo nušautas karietą apsupusioje minioje pasislėpusio anarchisto.
Pasaulį valdo skaičiai
Paslaptingi sutapimai dažnai susiję su skaičiais. Pavyzdžiui, skaičius 17 buvo lemtingas visai Romanovų šeimai ir paskutiniajam Rusijos imperatoriui Nikolajui II. 1888-ųjų metų spalio 17 d. prie Charkovo avariją patyrė traukinys, kuriuo važiavo imperatoriaus šeima. Tik stebuklas išgelbėjo Aleksandro III šeimą nuo neišvengiamos žūties. 1896-ųjų metų gegužės 17 d. per imperatoriaus Nikolajaus II karūnavimą įvyko Chodynės tragedija – Maskvoje spūstyje žuvo ir buvo sužeista daugiau nei tūkstantis žmonių. 1905-ųjų metų spalio 17 d. buvo pasirašytas manifestas, kuriuo apribojama absoliuti monarcho valdžia. Pats monarchas buvo sušaudyta Jekaterinburge 1918-ųjų metų liepos 17 d. (pagal naująjį stilių).
Skaičius 21 buvo nelaimingas Prancūzijos karaliui Liudvikui XVI. 1791-ųjų m. birželio 21 d. jis buvo suimtas. Po metų, rugsėjo 21 d. Prancūzija pasiskelbė respublika, atšaukdama karaliaus instituciją. 1793-ųjų metų sausio 21 d. karaliaus gyvenimas baigėsi ant ešafoto, kur jam buvo nukirsta galva.
Napoleoną ir Hitlerį sieja skaičius 129. Štai pavyzdžiai. Napoleonas valdžią paėmė 1804-ais metais, Hitleris – 1933-iais metais (skirtumas 129 metai). Napoleonas į Rusiją įsiveržė 1812-ais metais, Hitleris – 1941-ais metais (skirtumas 129 metai). Napoleonas karą pralaimėjo 1816-ais metais, Hitleris – 1945-ais metais (skirtumas 129 metai).
Prezidento likimas
Linkolnas ir Kenedis. Dvi sudėtingos epochos. Dvi ryškios asmenybės, pažymėtos likimo ženklu. Juos keistu būdu sieja dešimtys sutapimų ir skaičius 100.
1860-ais metais Linkolnas buvo išrinktas prezidentu. Lygiai po 100 metų – 1960-ais – prezidentu buvo išrinktas Kenedis. Jie abu priklausė demokratų partijai. Abu kovojo už piliečių teises ir laisves. Abu žuvo penktadienį. Abu žuvo nuo šūvio į viršugalvį. Nužudymo metu šalia abiejų prezidentų buvo žmonos. Abiejų prezidentų žmonos, jau gyvendamos Baltuosiuose rūmuose, neteko po sūnų. Linkolnas buvo nušautas, kai žiūrėjo spektaklį Fordo vardo teatre. Kenedis buvo nušautas automobilyje „Linkolnas”, kuris buvo pagamintas Fordo gamykloje.
Abu prezidentus po jų mirties pakeitė viceprezidentai, kurių pavardės buvo Džonsonai. Endrius Džonsonas pakeitė Linkolną, Lindonas Džonsonas – Kenedį. Abu Džonsonai buvo pietiečiai, demokratai, buvę senatoriai. Linkolno asmeninio sekretoriaus pirmasis vardas buvo Džonas. Taip buvo vadinamas Kenedis. Asmeninio Kenedžio sekretoriaus pavardė buvo Linkolnas.
Linkolno žudikas buvo Džonas Butas, jis gimė 1839-ais metais. Kenedžio žudikas Li Harvis Osvaldas gimė 1939-ais metais. Abu – pietiečiai ir ekstremistai. Abu buvo nužudyti iki oficialaus nuosprendžio paskelbimo. Butas Linkolną nušovė teatre, o po to slėpėsi grūdų sandėlyje. Osvaldas Kenedį nušovė iš knygų sandėlio, o paskui slėpėsi kino teatre…
Kas žaidžia su mumis tokį sudėtingą žaidimą? Dievas, visuotinis protas, paprastas atsitiktinumas ar mūsų pačių įsivaizdavimas? Lieka tik spėlioti.
dykai.eu inf.
