Tai patvirtino ir šie eksperimentai:
Pirmasis eksperimentas. Suaugusiesiems buvo rodomi vaizdo įrašai, kaip žaidžia du to paties amžiaus ir tos pačios lyties mažyliai. Buvo pasakyta, kad vienas vaikas gimė laiku, o kitas yra neišnešiotas. Visi suaugusieji, kaip susitarę, nurodė, kad pirmasis mažylis yra nuovokus, judrus, fiziškai išsivystęs, o antrąjį vadino pasyviu, silpnu, susikausčiusiu.
Antrasis eksperimentas. Suaugusiesiems buvo leista pažaisti su filmo herojais. Bendraudami su „neišnešiotu“ mažyliu visi elgėsi labai atsargiai: beveik neėmė jo ant rankų, siūlė jam primityvius žaidimus ir pačius paprasčiausius žaisliukus, nors šio vaiko elgesys nesiskyrė nuo „išnešioto“ vaiko elgesio.
Taigi akivaizdu, kad ir tėvai, ir aplinkiniai vadovaujasi „neišnešioto vaiko stereotipu“ ir iš anksto mano, kad fizinės bei psichinės vaiko galimybės yra ribotos, o bendrauja atsižvelgdami į šias aplinkybes. Toks požiūris neturi nieko bendro su rūpinimusi bei dėmesiu, būtinu silpnesniam mažyliui, ir yra kenksmingas tuo, kad vaiko galimybių nuvertinimas veda link jo poreikių sumenkinimo. O tai gali riboti mažylio aktyvumą ir sulėtinti jo vystymąsi.
Akivaizdu, kad „neišnešioto vaiko stereotipo“ patvarumas priklauso ne nuo realaus mažylio subrendimo, o nuo to, kiek apie jo vystymosi ypatumus žino suaugusieji. Vienas straipsnio uždavinys – suteikti mamoms ir tėčiams būtiną informaciją ir padėti išsiugdyti bendravimo su anksčiau gimusiu vaiku įgūdžius. Dar norėčiau duoti keletą patarimų, kaip bendrauti su gydytojais ir kaip įveikti šeimoje kilusius sunkumus, susijusius su neišnešioto naujagimio gimimu.
Pradėkite nuo savęs
Neieškokite kaltų. Neretai objektyvią nėštumo eigos ir gimdymo analizę pakeičia kaltųjų paieškos. Kai kada tokiu būdu žmonės bando susidoroti su nerimu, baime, bejėgiškumu atsakyti už savo kūdikį. Dažniausiai taip elgiasi tie, kurie linkę naudoti psichologinį spaudimą (manipuliuoti kitais, šantažuoti, niekinti, įžeidinėti). Dažniausiai kuris nors šeimos narys kaltina jauną mamą, kad ji neatsargiai elgėsi nėštumo metu. O nuo čia nebetoli iki neigiamų prognozių: „Tu – bloga mama, tu neatsakinga, tau negalima patikėti kūdikio“. Kartais kaltė verčiama kūdikio tėvui („Nesirūpinai nėščia žmona!“), senelei.
Susidūrusi su tokiais kaltinimais, žinokite: skriaudėjas pirmiausiai tikisi liguistos jūsų reakcijos. Būtinai turite jam atsikirsti. Pasistenkite su visais šeimos nariais aptarti abipusės pagalbos klausimus, išsiaiškinkite kiekvieno požiūrį ir lūkesčius. Įsidėmėkite: reikia kalbėti apie dabartinį momentą, o ne prisiminti buvusius sunkumus ir skriaudas.
Būkite dėmesinga savo jausmams. Pirmosiomis mažylio gyvenimo dienomis, kai formuojasi jo emociniai ryšiai su aplinkiniu pasauliu, mamai gali prasidėti pogimdyminė depresija. Remiantis skirtingais duomenimis, ją patiria 20 – 40% moterų. Pagimdžius prieš laiką tikimybė, kad ji išsivystys, dar didesnė, nes mama jaudinasi dėl kūdikio gyvybės ir sveikatos. Ką daryti, jeigu pastebėjote, jog jums prasidėjo depresija? Neleiskite sau susikoncentruoti ties neigiamomis emocijomis, stenkitės analizuoti savo jausmus.
Naudinga atsakyti į šiuos klausimus:
• Ar mano nerimas pagrįstas? • Ar man reikia palaikymo? Iš kur galiu jo sulaukti? • Kokie užsiėmimai atneša man palengvėjimą, džiaugsmą? • Koks mano kūdikis: į ką jis panašus, koks jo charakteris? • Kaip įsivaizduoju savo mažylio ateitį?
Kaip elgtis su kūdikiu?
Su mažyliu bendraukite nuo pat gimimo. Pirmosiomis gyvenimo dienomis neišnešiotiems naujagimiams reikia ramybės, todėl gydytojai riboja lankymų skaičių ir trukmę. Bet savo kūdikį galite stebėti per stiklinę palatos sieną: net jei mažylis ir inkubatoriuje, puikiai galite matyti jo judesius. Stebėkite, kaip jis reaguoja į slaugytojos prisilietimus, kokias daro grimasas, ar krutina pirščiukus.
Po kurio laiko gydytojas leis jums mažylį paimti ant rankų, jį vystyti ir maitinti. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis neišnešiotam naujagimiui būtinas glaudus ryšys su mama. Tai lyg vystymosi gimdoje užbaigimas. Stebėjimai parodė: kuo įvairesnis ir jausmingesnis naujagimio ir mamos bendravimas, tuo greičiau mažylis auga, stiprėja ir vystosi psichiškai.
Net ir giliausiai neišnešioti naujagimiai mato ir girdi daugiau, nei mums atrodo. Todėl nekreipdama dėmesio,ar vaikutis reaguoja į jūsų elgesį, kuo daugiau su juo kalbėkite, dainuokite jam daineles, glostykite jo rankytes ir kojytes. Net 3 – 5 savaites (o giliai neišnešioti ir ilgiau) mažyliai gali nereaguoti į tokį bendravimą, bet jie tai jaučia ir kaupia įspūdžius. Tiesiog naujagimis dar fiziškai per silpnas aktyviai į tai reaguoti.
Kai pastebėsite pirmąsias atsakomąsias reakcijas (sujudėjimas, akių kontaktas), leiskite mažyliui suprasti, kad jums tai malonu.
Į inkubatorių ar lovytę galite įdėti ryškų barškutį, kūdikį apauti spalvotomis kojinėmis, duoti paklausyti jam muzikos ir šeimos narių balsų įrašo. Manoma, kad taip naujagimiai greičiau padeda skirti aplinkinių daiktų spalvas, garso aukštį ir toną, o įspūdžiai skatina psichoemocinį vystymąsi. Bet ne visi dirgikliai yra naudingi. Pavyzdžiui, eidama į ligoninę nesikvėpinkite ir nenaudokite tualetinio vandens: kai kurie kvapai vaikus erzina, sukelia nervinį susijaudinimą ir alergines reakcijas.
Rašykite dienoraštį, fotografuokite. Net ir sekančią dieną po gimdymo galite pradėti rašyti, kaip elgiasi jūsų naujagimis. Toks vystymosi dienoraštis padeda visiems šeimos nariams susipažinti su kūdikio charakteriu dar prieš išleidžiant jį namo ir padeda pasiruošti jo atsiradimui. Verta ir toliau rašyti dienoraštį. Jis gali būti įdomus ne tik kaip šeimos relikvija: jeigu mažyliui kils elgesio ar mokymosi sunkumų, detali ankstyvojo vystymosi istorija padės specialistams ir jie galės duoti individualių rekomendacijų.
Ligoninėje galite paprašyti gydytojo leisti filmuoti ir fotografuoti mažylį (tik fotografuoti reikia be blykstės).
Tėveliui, senelei, vyresniam vaikui bus įdomu ir naudinga kuo anksčiau išvysti naujagimį.
Prisiminkite, kad visų vystymasis yra individualus. Mamoms ir tėvams dažniausiai rūpi tai, ar normaliai vystosi jų vaikai. Bet mes užmirštame, kad normą kiekvienas suvokiame savaip: kai kuriems tėvams tai aukštas intelekto lygis, kiti iš vaiko laukia sportinių pasiekimų, treti sutinka, kad jų vaikai bent jau ne „trejetukus neštų“.
Dirbdami su neišnešiotais vaikais, psichologai turi du normos kriterijus:
• Būtini judėjimo, žaidimo ir kalbos įgūdžiai. • Adaptacija (sugebėjimas teisingai įvertinti naujas gyvenimo sąlygas, savarankiškai priimti sprendimus ir įgyvendinti tai, ką sugalvojo).
Pirmuoju atveju vertinama tai, ką vaikas moka daryti, o antruoju atveju kalbama apie tai, kaip (lanksčiai ir teisingai) jis tai daro.
Kai kada tėvai savo vaikų pasiekimus lygina su tai, kas normalu išnešiotiems (informaciją galima rasti populiariojoje literatūroje). Iš principo taip galima lyginti, tik pirmuosius 5 – 7 mėnesius reikia daryti šiokių tokių nuolaidų: jeigu kūdikis gimė po aštuonių nėštumo mėnesių ir dabar jam trys mėnesiai, tuomet reikia vadovautis dviejų mėnesių kūdikių normomis.
Vaiko adaptaciją galima įvertinti tuomet, kai jis stengiasi pasiimti naują žaisliuką ar bendrauja su nepažįstamuoju. Vėliau reikia žiūrėti, kaip mažylis prisitaiko prie naujo kolektyvo, kaip susidoroja su naujomis užduotimis ir t.t. Kuo lankstesni bus vaiko poelgiai, kuo daugiau galimybių jis išnaudos, tuo geriau.
Neišnešioti vaikai paprastai labai jautriai reaguoja į bet kokias naujas aplinkybes, bet ne visada sugeba pagal savo amžių sutelkti dėmesį ir greitai pavargsta. Todėl iš pradžių bet kurią sunkią užduotį reikia suskirstyti į smulkesnius etapus ir kontroliuoti, kaip mažylis juos vykdo. Dirbant su vaiku, būtina reguliariai daryti pertraukas ir jų metu leisti pažaisti judrius žaidimus, atlikti gimnastikos pratimus. Taip pat būtina kuo dažniau keisti veiklos pobūdį.
Nepraleiskite pro akis nerimą keliančių simptomų. Nereikėtų panikuoti, jeigu staiga mažylis pasidarė labiau išglebęs ir irzlus nei paprastai: tai gali būti susiję net su besikeičiančiu oru. Bet kai kurie simptomai iš tiesų yra pavojaus signalai:
• Nėra akių kontakto su normaliai matančiu vyresniu nei dviejų mėnesių kūdikiu. • Vyresnis nei 2,5 mėnesio kūdikis liguistai reaguoja (konvulsiniais judesiais, verksmu, riksmu) į prisilietimus, suaugusiojo žvilgsnį ar balsą.
Kartais tokie požymiai lieka nepastebėti, o ypač tais atvejais, kai mažylis turi rimtų sveikatos problemų. Bet šie simptomai gali įspėti apie ypatingą psichinę būklę, kuri gali išsivystyti neišnešiotiems vaikams, – ankstyvą vaikų autizmą (psichinis atsiribojimas nuo aplinkinio pasaulio). Kaip bebūtų gaila, giliai neišnešioti kūdikiai priskiriami autizmo rizikos grupei. Jeigu pastebėjote šiuos požymius, vertėtų pasikonsultuoti su medicinos psichologu ar psichiatru.
Vertindami savo vaiko galimybes prisiminkite: jūsų pagrindinė užduotis – surasti individualias teigiamas ypatybes, kuriomis galima pasiremti sprendžiant bet kuriuos sunkumus.
Kaip bendrauti su gydytojais
Užduokite klausimus. Remiantis paskutiniųjų metų tyrimais, beveik pusė neišnešiotų naujagimių mamų nežino mažylių diagnozės, o dar 20 proc. nesusigaudo medicininiuose terminuose ir neprašo gydytojų paaiškinti.
Jūs turite teisę gauti visą informaciją apie jūsų naujagimio būklę, apie tai, kokios pagalbos jam reikia, apie tolimesnio jo vystymosi prognozes. Gydantis gydytojas apie tai jums turi papasakoti suprantamai ir atsakyti į visus klausimus – jūsų ir kitų šeimos narių.
Klauskite ne tik apie fizinę, bet ir apie psichinę jūsų mažylio sveikatą. Kartais dėl nebrandumo sutrinka galvos smegenų veikla, išsivysto taip vadinama perinatalinė encefalopatija. Jeigu jūsų vaikeliui nustatyta tokia diagnozė, pasidomėkite, kas sukėlė encefalopatiją ir kaip ji pasireiškia: norint suprasti naujagimio elgesio ir vystymosi ypatumus, svarbu, kokias smegenų dalis pakenkė šis susirgimas.
Kam tėvams reikia medicininės informacijos? Dauguma tėvų mano, kad tokia informacija bevertė, galvodami, kad šiais klausimais turi užsiimti tik specialistai. Tai netiesa: kuo daugiau turėsite informacijos, tuo lengviau sudarysite režimą, suorganizuosite priežiūrą ir užsiėmimus, kai jūsų vaiką išrašys iš ligoninės. Galėsite padėti kitiems šeimos nariams suprasti mažylio elgesio priežastis ir išmokysite atpažinti pavojaus signalus. Specialios informacijos atsargos padės įvertinti vaiko gydymo metodų, kuriuos siūlo specialistai, privalumus ir trūkumus. Prisiminkite, kad jūs turite teisę atsisakyti bet kurio paskyrimo. Privalomojo medicinos draudimo sistemoje jūs savarankiškai galėsite pasirinkti medicinos įstaigą ir gydytoją.
