Tyrimas atskleidė ir populiariausias melo formas: informacijos iškraipymą, jos nuslėpimą, tyčinį neaiškios informacijos suteikimą ar pokalbio temos keitimą siekiant apgauti.
Pasirodo, jog darbe bendraudami žmonės meluoja kas trečioje situacijoje. Dažniausiai nukenčia mažiausiai pažįstami žmonės. „Manoma, jog meluoti artimiausiems kolegoms nėra moralu. Be to, yra didelė tikimybė, jog šie žmonės lengviau nei kiti sugebės melą atskleisti“, – teigia viena tyrimo autorių Sandi Mann iš Central Lancashire universiteto (Didžioji Britanija).
Dažni melo atvejai darbe gali būti paaiškinami ir sparčiais darbo rinkos pokyčiais – didėjančios įtampos ir saugumo stokos problemas darbuotojai sprendžia meluodami. Todėl darbdaviai, siekdami atviresnės ir sąžiningesnės darbuotojų komunikacijos, turėtų daugiau investuoti į personalo artimesnių ir draugiškesnių santykių palaikymą bei plėtrą.
