perskaicius sita istorija susikaupe asaros... :)) ne del to, kad grazu, kad pasakiska :)) bet del to, kad didziuojuosi zmoniu stiprybe, ryztu ir drasa - grizti nera lengva ir iprasta siam gyvenime, todel esu giliai isitikinus, kad butent tokius jausmus, kuriuos mete ir mete gyvenimas ir kurie vel susitiko galima vadinti neeiline meile.. :) dziaukites kiekviena diena ir tegu akyse degancios ugneles daro JUS laimingiausiais pasauly!

Gyvenimo kelias vingiuotas, kupinas kliūčių ir sunkumu, bet jis mus veda ten, kur ir turim atsidurti. Džiaugiuosi, kad sugebėjot pamiršti nuoskaudas ir vienas į kita žiūrėti įsimylėjusiom akim. Tokios mieles akyse seniai nebuvau mačius, tikiuosi ja matyti dar ilgai ilgai :)

ir vis dėl to - nesvarbu po kiek metų tai pasakai, o svarbu, kad pasakai: viskas, kas vyksta, vyksta į gerą :) sėkmės

jei likimo lemta būti kartu, tai taip ir bus. Nuo likimo - nepabėgsi.

Belieka tik palinkėti sekmės.

Belieka tik palinkėti sekmės.