Būkim atviri – ne taip jau retai tenka išgirsti „ak, tos moterys, kas jas supras...“, „moteriška logika“ ir pan. Kartais ima pyktis dėl „lyčių diskriminacijos“, kartais pasijuntam pranašesnės, ypatingesnes, moteriškesnes. Visaip būna.
Bet šiandien noriu pasidalint mintimis ne apie moteriškus jausmus, o apie vyrišką elgesį. Man labai įdomu, kiek vyrų bandė iš esmės suprast moteris?
Prieš kelis metus kažkurios automobilius gaminančios kompanijos vadovybė „atsiminė“, kad potencialūs jų produkcijos, automobilių, vartotojai yra ne tik vyrai. Matyt ilgiau pagalvoję jie sugalvojo, kad automobilio pritaikymas moteriai neturi apsiriboti rožine spalva. Buvo nutarta vieną dieną visus kūrėjus (inžinierius) aprengti moterų drabužiais, kad jie geriau suprastų moters poreikius... Asmeniškai man nelabai aišku, ką galėjo suprasti inžinieriai vieną dieną pavaikščioję su pėdkelnėmis ir aukštakulniais...
Tiek to... Gal ir nelabai vykęs, bet vis dėlto bandymas...
Vyrai skundžiasi, kad nesupranta moterų. Tačiau kyla klausimas: kokiu tikslu jie nori mus suprati...? Tam, kad nekiltų barnių šeimoje, dėl neišplautų indų ir neišneštų šiukšlių? Tam, kad tinkamai atsakytų į išimtinai „moterišką“ klausimą „kaip aš atrodau su šita suknele?“ Ar tam, kad BET KURIĄ moterį galėtų pasiguldyti į lovą (jeigu nori, žinoma).
Daugelis sutiks su manim, kad teisingas būtent paskutinis variantas.
Dabar pamėginkim pagalvoti kaip vyrai bando suprasti moteris:
Žiūrėdami į jas? (geriau, negu nieko)Nešiodami sukneles? (juokinga)Plaudami indus ar pervystydami kūdikį? (hmm...)Skaitydami (žinoma, slapčiomis...) meiles romanus? ( :) )Ar žiūrėdami (irgi slėpdamiesi) serialus? ( :) )
Na, tiek to. Gerai, kad nors jau bando... Pasišiaušėt, mieli vyrai? Ko aš noriu? Ką aš siūlau? Ne, ne, mielieji, aš tikrai nesiūlau nešioti suknelių (nors, išimtinais atvejais, tai gal ir naudinga). Aš taip pat nesiūlau išplauti kalno indų, tam, kad suprastumėt, kad indaplovė yra reikalingas daiktas namuose. Visai ne. Viskas daug paprasčiau.
Aš siūlau MYLĖTI moteris. Paprasčiausiai mylėti. Mylėti visada. Ir tada Jums, mielieji, nereikės jų suprasti. Jos pačios stengsis suprasti jus.
Ir tada nereikės sukti galvos „ką ji norėjo tuo pasakyti...“, ji kalbės taip, kad net kableliai matysis. Reikia tik mylėti moteris. Ir jos taps atverstomis knygomis.
Problema yra ta, kad mylėti reikia iš tikrųjų. Neapsimetant. Nesimaivant.
Kaip tai padaryti?.. O va čia, mielieji, jau nebelieka patarimų. Čia jau individualus žaidimas. Gal kam nors reikia psichologo pagalbos. Gal kam nors reikia gero filmo. O gal kam nors užteks vien nuoširdumo.
Tikrai ne vienas ir ne du procentai vyriškosios giminės atstovų yra bent jau giliai širdyje pavydėję Kazanovai ar Don Žuanui. Ir ne vienas, yra norėjęs būti Džeimso Bondo vietoje, kai vien tik pažvelgęs į bet kurią (būtent „į bet kurią“!) moterį galėtų po valandos turėti ją lovoje. Brangūs vyrai, o Jūs bent kada nors pagalvojot KODĖL?
Kodėl moterys pačios šoka į tokių vyrų lovas?
Todėl, kad jie gražūs? (bet liaudies išmintis sako, o mūsų senoliai niekada neklysta, kad vyrui užtenka būti truputi gražesniam už velnią...)Todėl, kad jie turtingi? (nei Kazanova nei Don Žuanas nebuvo ypatingi turtuoliai)Todėl, kad jie stiprūs? (hmm...)Todėl, kad pasakė vykusį komplimentą? (šito gero pilna knygose, filmuose, ir net vadovėlių ta tema yra)
Tikrai ne, mielieji! Viskas daug paprasčiau – jie mylėjo moteris. Visas. Senas ir jaunas, kvailas ir protingas, gražias ir nelabai. Visas. Jie nieko nenorėjo iš moterų, tik, kad jos būtų moterimis.
Ir moterys ėjo, eina ir eis pas tokius vyrus. Lys į jų lovas. Rausis plaukus sau ir kitoms už galimybę bent viena naktį pabūti su tokiu vyru.
Ne gražiu, ne turtingu, ne stipriu, ne dovanojančiu gėles bet mylinčiu.
Roma
