• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kaip priversti žmogų nedaryti pikta? Gydytojai tvirtina, kad yra argumentas, kuris įtikins kiekvieną sveikatai mąstantį asmenį – tai sveikata. Paklausite, kokią įtaką sveikatai turi gerumas? Specialistai tikina – tiesioginę ir siūlo panagrinėti pykčio fiziologiją.

REKLAMA
REKLAMA

Nuolatinis susierzinimas ar pyktis gali sukelti širdies ligų susirgimus, insultą, vėžį, depresiją, kepenų veiklos sutrikimus.

REKLAMA

Nuolatinis susierzinimas ar pyktis gali sukelti širdies ligų susirgimus, insultą, vėžį, depresiją, kepenų veiklos sutrikimus.

Pažaliavo iš pykčio

Kai žmogus pyksta, o ypač kai pyktis yra nevaldomas, jo parasimpatinė nervų sistema yra įtempta. Tai ta pati nervų sistema, inervuojanti vidaus organų raumenis bei liaukas. Jeigu žmogus nuolat yra piktas, trinka parasimatinės nervų sistemos veikla, o kartu ir vidaus organų funkcijos. Nustatyta, kad sutrikus minėtos sistemos veiklai pirmiausia kenčia kepenys ir tulžies latakai. Kaip čia neprisiminsi dviejų pasakymų: „iš pykčio net pažaliavo“ ir „tulžį išliejo“.

REKLAMA
REKLAMA

Pikčiurnoms ne tik kepenų veikla sutrinka, bet ir tulžies pūslės akmenys formuojasi. Aišku, tam, kad jie atsirastų, reikia kelių faktorių, tačiau pyktis gali tapti pamatu jiems formuotis.

Netoli iki infarkto

Žvelkime į pykčio fiziologiją toliau. Kai žmogus pyksta, organizmas į kraują išskiria adrenalino ir noradrenalino. Tai nevienareikšmiai hormonai. Iš vienos pusės jie būtini sunkiam darbui atlikti, tačiau neišnaudoti darbe, organizme jie tampa griaunamąja jėga. Pirmiausia jie kenkia kraujagyslėms. Todėl širdies ir kraujagyslių ligos dažnos pikčiurnų palydovės.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gydytojai, kad tarp infarktą patyrusių pacientų tikrai rasime ne vieną, kuris gyvenime nuolat rasdavo ant ko dantį griežti.

Kaip įveikti pyktį

Jei negalite susidoroti su pykčiu ir trinka sveikata, derėtų apsilankyti pas psichoterapeutą ar psichiatrą. Specialistas padės surasti tikrąsias pykčio priežastis, paskirdamas reikalingus tyrimus bei konsultacijas, o, esant reikalui, ir gydymą. Jei esate jautri, „greitai supykstanti ir lėtai atvėstanti“ asmenybė, ypač svarbus magnis. Jis palaiko normalų impulsų plitimą smegenyse ir ląstelėms reikalingos energijos gamybą, reguliuoja streso hormonų išsiskyrimą, mažina kraujagyslių spazmus. Jei magnio organizme labai mažai, jo stygiaus simptomai gali pasireikšti net ir nestiprios emocinės įtampos metu.

REKLAMA

Bendra organizmo būklė bei savijauta taip pat svarbios. Jei būsite gerai pailsėję, neįsitempę, su pykčiu kovosite lengviau, o ir jis kils daug rečiau, nei streso ir nuovargio ar nemigos iškamuotiems žmonėms. Dažnai, kai susikaupia daugybė problemų darbe ir namie, ši situacija gali atrodyti visaapimanti ir beviltiška, tuomet stenkitės ramiai apsvarstyti, ką galite nuveikti ir kaip galite spręsti kilusius sunkumus.

REKLAMA

Fizinė iškrova taip pat padeda „nuleisti garą“ - jei jaučiate, kad esate susierzinęs ir bet kokia smulkmena gali suketi pykčio priepuolį, esant galimybei, imkitės fizinės veiklos.

Verta žinoti:

Šiuolaikiniai psichologai pyktį laiko pagrindine, natūralia ir netgi brandžia emocija, patiriama visų žmonių ir atliekančia tam tikrą funkciją, padedančią išlikti. Pyktis gali padėti sutelkti psichologinius išteklius situacijos pataisymui. Tačiau nevaldomas pyktis gali pakenkti asmens gerovei tiek psichologiniu, tiek socialiniu aspektu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų