Ilgus dešimtmečius mokslininkai gyveno manydami ir aiškindami mums, kad svarbiausia dedamoji vaiko gyvenime yra motinos–vaiko ryšys. Visas dėmesys buvo skirtas šio ryšio analizavimui ir kas išaugtų iš vaiko ateityje, visi laurai – arba kaltė – atitekdavo atžalą išauginusiai motinai.
Tačiau per pastaruosius keliasdešimt metų vis daugiau mokslininkų pradeda pastebėti, kokie svarbūs vaiko raidai yra tėvai. Kaip ir moterų, vyrų kūnai reaguoja į tėvystę, o jų auklėjimo stilius daro kartais netgi didesnę įtaką nei motinos.
„Kaip jau pastebėjome, tėvai daro didžiulę įtaką, kartais netgi didesnę nei motinos“, – tinklalapiui „Livescience“ sakė Ronaldas Rohneris, Konektikuto universiteto Tarpasmeninio priėmimo ir atmetimo centro direktorius. Juntama tėvo meilė
Rohneris kartu su kolegomis peržvelgė pasaulyje darytus tyrimus, analizuojančius tėvo priėmimą ar atmetimą. Žinoma, buvo pastebėta, kad tėvas daro didžiulę įtaką vaikams. Kai vaikai jaučiasi nemylimi mamos ir tėčio, didesnė tikimybė, kad jie taps atšiaurūs, agresyvūs ir emociškai nestabilūs. Tėvų atstūmimas taip pat gali lemti menką savęs vertinimą, nesaugumo ir neigiamo požiūrio į pasaulį jausmus.
Toks efektas pastebimas abiejų tėvų atžvilgiu, tačiau kartais tėvas tampa svarbesnis už motiną. Elgsenos problemos, polinkis nusikalsti, depresija, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ir bendras psichologinis nuosmukis yra būdingesnis tėvo atstūmimo atveju nei motinos – taip teigia Rohneris. Lygiai taip pat tėvo meilė kartais daro didesnę įtaką vaikui nei motinos. „Vaikystėje justa tėvo meilė lemia, kad išaugę jaunuoliai geriau jaučiasi gyvenime, dažniau būna laimingi – labiau nei tie, kurie meilę patyrė tik iš savo motinų“, – sako Rohneris. Jis su kolegomis paskelbė savo išvadas žurnalo „Personality and Social Psychology Review“ gegužės numeryje.
Įtaka ir buvimas
Rohneris kol kas negali paaiškinti, kodėl tėvai kartais būna svarbesni už motinas vaikų vystymosi procese. Pasak mokslininko, kiekvienoje šeimoje yra vienas narys, turintis daugiau įtakos ir prestižo – tas, kuris, pavyzdžiui, surikiuoja savaitgalio planus. Tose šeimose, kur tokiu žmogumi yra tėvas, jo veiksmai gali daryti vaikams didesnį įspūdį. Tuomet, pasak Rohnerio, vaikams kur kas svarbiau, ką daro ir sako tėtis, o ne mama.
Manoma, kad tėvai gali būti labai svarbūs vaikams mokantis priimti sprendimus. Analizuojant dviejų šeimų pavyzdžius buvo pastebėta, kad būtent tėvo, o ne motinos, auklėjimo stilius turėjo didelės įtakos paauglių pastovumui ir atkaklumui – o tokie vaikai būdavo mažiau linkę nusikalsti ir geriau mokėsi.
„Gerasis“ tėvų auklėjimas, dėl kurio vaikai išaugdavo žinantys, ko nori, buvo pavadintas „autoritetiniu auklėjimu“ – kai vaikui suteikiama šiluma ir meilė derinama su taisyklėmis (kurios visada paaiškinamos) bei skatinamas pagal amžių leistinas vaiko savarankiškumas.
„Mūsų tyrimas rodo, kad patys geriausi tėvai yra tie, kurie klausosi savo vaikų, kuria artimus santykius, nustato tam tikras taisykles, tačiau suteikia ir tam tikrų laisvių“, – sako tyrimo autorė Laura Padilla-Walker.
Nelabai aišku, kodėl tėvai yra svarbesni nei motinos šiame procese, tačiau gali būti, kad tėvai tiesiog tam skiria daugiau dėmesio, o motinos labiau išmoko tokių savybių kaip dėkingumas ir malonus elgesys. Būti geru tėčiu
Į tėvų pusę stoja ir biologinės aplinkybės. Kaip parodė hormonų analizė, tėvų organizmuose padidėja oksitocino kiekis – jau per pirmąsias jų gimusio kūdikio savaites. Ši „meilės hormonu“ vadinama cheminė medžiaga didina prisirišimo jausmus tarp grupės narių. Tėvų oksitocino kiekis išauga žaidžiant su savo kūdikiais.
Be to, tėvystės metu sumažėja testosterono kiekis organizme – šis „mačo“ hormonas yra siejamas su agresyviu elgesiu. Kuo tėvas skiria daugiau dėmesio kūdikiui, tuo mažėja testosterono jo kraujyje, kitaip sakant, toks vyras ne taip agresyviai vairuos, bet mieliau krapštysis namuose su savo kūdikiu.
Svarbiausia, pasak Padilla-Walker, kad tėvai patys suprastų savo svarbą ir tai, kad laikas, praleistas su vaikais, yra be galo svarbus. „Tai nereiškia, kad būtina prabangiai atostogauti, pakaks ir kartu pažaisti kamuoliu kieme ar pažiūrėti su vaikais filmą. Svarbiausia, kad būtumėte visada pasiekiamas, o kai būnate su savo vaiku – tai ir būkite su juo“.
