Kaip mokomės kalbų? Pateikiame kalbų mokymosi teorijų apžvalgą bei šių teorijų kritiką.
Kaip mokomės naujos kalbos
Egzistuoja keletas kalbos mokymosi teorijų. Pirmaisiais gyvenimo metais žmogaus smegenys vystosi labai sparčiai. Mokantis kalbėti ir suprasti kalbą, vyksta daugybė įdomių dalykų. Šiame straipsnyje aptarsime keletą labiausiai psicholingvistikoje įsigalėjusių teorijų, aiškinančių, kaip mes mokomės kalbų.
Imitacijos teorija
Šios teorijos esmė yra tokia, kad vaikai klausosi verbalinės komunikacijos ir kartoja tai, ką girdi. Tačiau iš tiesų viskas yra kiek sudėtingiau. Šį metodą tyrė tokie bihevioristai kaip Pavlovas, Skineris, Tolmanas ir Torndaikas.
Edvardas Torndaikas teigė, kad mokymosi procese labai svarbus yra bandymų ir klaidų metodas. Jis taip pat tikėjo, kad mokymosi procesas vyksta palaipsniui, jam nebūtinos įžvalgos.
Torndaikas vykdė daugybę gyvūnų elgesio studijų. Jo efekto dėsnis kilo stebint, kaip katės bando išlipti iš dėžučių su labirintais. Suformuluotas dėsnis teigė, kad kačių elgesį lemdavo tai, kokį poveikį jis sukeldavo ― bausmę ar atlygį. Jis buvo įsitikinęs, kad smegenyse tarp šių dalykų egzistuoja tam tikros sąsajos, ir su kiekvienu bandymu ištrūkti iš dėžės šios sąsajos tapdavo vis akivaizdesnės (konekcionizmas).
Jis taip pat nustatė, kad skaityme svarbus naujumo dėsnis. Dėsnis teigia, kad paskutinis atsakas nulems kitą atvejį. Torndaikas2 taip pat tikėjo, kad dėl mankštos dėsnio besikartojančios reakcijos tapdavo stipresnės. Šis procesas primena kūno raumens treniravimą.
Remdamasis savo darbais su gyvūnais, Torndaikas nusprendė, kad visi žinduoliai mokosi tuo pačiu pagrindiniu principu. Kitaip tariant, jo apibūdintiems dėsniams, būdingiems žmonėms, paklūsta ir kiti šiltakraujai gyvūnai.
Kritika
Imitacijos teorija turi kritikų. Šie cituoja pavyzdžius, kaip vaikai mokosi iš suaugusiųjų. Jie dažnai iškraipo žodžius arba pavartoja gramatines konstrukcijas, korių tikrai neišgirsi iš suaugusiųjų, pvz., vietoje „fotografuoti“ gali pasakyti „tofaguoti“, „duobė“ ― „bėduo“, t.t.
Emergentizmas
Emergentizmo teorija teigia, kad kalbos mokymasis ir vartojimas paklūsta tam tikriems esminiams principams, būdingiems ne tik kalbai. Kalba ― tai dovana, kuria apdovanota tik žmonija. Joks kitas gyvas padaras šioje planetoje šio gebėjimo neturi.
Chomskis manė, kad egzistuoja tam tikras kognityvinis modelis, dėl kurio žmogus geba kalbėti, o ši funkcija būdinga tik žmogui. „Kognityvinio modelio“ teorija psichologų ir mokslininkų bendruomenėse sukėlė prieštaringų nuomonių.
languageKognityvinio modelio egzistavimo negalima nei patvirtinti, nei paneigti5. Jis apibrėžiamas kaip proto dalis, atsakinga už minties procesą. Į jį taip pat galima žiūrėti kaip į atskirą ir nepriklausomą proto dalį, kurią tam tikrais atvejais galima panaudoti kitoms specifinėms reikmėms.
Piaget3 vaiko raidos ir mokymo tyrinėjimai pasauliniu mastu padarė didžiulę įtaką. Jo kalbos mokymosi kognityvinė teorija teigia, kad mokymasis prasideda adaptacijos procesu. Šis procesas vyksta per asimiliaciją arba akomodaciją. Asimiliacija ― procesas, kurio metu žmogus priima informaciją ir paverčia ją prasminga. Pavyzdžiui, gali reikėti pakeisti informaciją, kad ją būtų galima priderinti prie aplinkos. Akomodacija ir asimiliacija vyksta koja kojon. Vykstant akomodacijai, žmogus pakeičia savo minties modelius, pasitelkdamas asimiliacijos procesą.
Piaget taip pat pademonstravo, kad kalbos mokymuisi taip pat svarbi klasifikacija. Norint geriau suprasti ir pavartoti kalboje kai kuriuos žodžius ir garsus, juos reikėdavo sugrupuoti.
Klasifikaciją vėliau reikia dar suskaldyti į grupes ir pogrupius. Toks suskirstymas padeda lengviau suvokti ir suklasifikuoti sudėtingą kalbos struktūrą.
Piaget teorijos kritika
Piaget teorija taip pat sulaukė kritikos. Sovietų psichologas Levas Vygotskis tvirtina, kad Piaget savo kalbos įsisavinimo teorijose ignoruoja kultūrinius skirtumus. Jis taip pat manė, kad kai kurios mokymosi užduotys buvo per sudėtingos vaikui, o joms sėkmingai įveikti reikėdavo pagalbos.
Empiricizmas
Pagal empiricizmo teoriją mokymosi procesas vyksta per jutimus. Empiricizmas tvirtina, kad reikia remtis eksperimentų metu gautais įrodymais, o teorijos, įtarimai ir intuicija nevaidina svarbaus vaidmens. Tai prieštarauja tokioms teorijoms kaip Chomskio „kognityvusis modelis“.
Viljamas Džeimsas, apibūdinamas vieną iš savo filosofijos sričių, pavartojo terminą „radikalusis empiricizmas“. Jis tvirtai tikėjo, kad struktūros ir mokymasis kyla ne iš extrasensorinių ar nežinomų šaltinių.
Kritika
Kai kurie kritikuoja empiricizmą. Chomskis tvirtino, jog esama priežasties manyti, kad protas veikia kaip savarankiška sistema, funkcionuojanti atskirai nuo smegenų. Taip manyti galėjo paskatinti proto sudėtingumas ir neatskleisti jo resursai.
Jis apibūdino protą kaip jutiminių organų sistema, o ne paprastą sistemą, sudėtingumo sulig žmogaus piršteliu. Jo nuomone, beprasmiška studijuoti protą per jo santykį su kitomis kūno dalimis. Palyginimui jis tvirtino, kad tai būtų tas pats, kaip studijuoti akis ir jų ryšį su širdimi.
Apibendrinimas
