Tiesa, šį tą buvai pamiršusi – savo pirmąją dieną mokykloje, kai tave, pasipuošusią nauja mokykline uniforma, į balą įstūmė patrakėlis Džiugas,ir visą dieną pro ašaras negalėjai matyti saulės. Tai tik smulkmena, nes kitiems vaikams būna dar prasčiau: kamuoja nuolatinis liūdesys, nerimas ir baimė arba depresija. Pasak statistikos, iki 10 proc. vaikų viduriniosios vaikystės tarpsnyje (6–12 m.) suserga šia liga.
Kaip apsaugoti vaiką nuo depresijos? Pirmiausia – stengtis, kad jis vengtų stresinių situacijų, į kurias dažniausiai papuola dėl:
- ginčų su tėvais
- tėvų skyrybų
- išsiskyrimo su draugais
- patyčių
- pernelyg didelio darbo krūvio mokykloje ar namuose
- mokyklos testų
- atostogų.
Dauguma vaikų pamažu susitaiko su minėtomis situacijomis ir vėl kupini džiaugsmo grįžta į įprastinį gyvenimą, tačiau yra ir tokių, kurie palūžta. Siekiant išvengti emocinių traumų vaiko gyvenime arba padėti jas įveikti, pravartu žinoti keletą naudingų dalykų:
1. Svarbu, kad vaikas žinotų, kas vyksta šeimoje. Kai kurie tėvai bando palengvinti vaiko gyvenimą slėpdami nuo jo didžiąsias šeimos bėdas, kurias jis ir taip jaučia, tačiau negali su jomis susitaikyti ar jų išspręsti, nes nieko apie jas nežino konkrečiai.
2. Panaši taisyklė galioja ir ateities įvykiams. Vaikas jausis daug ramiau ir tvirčiau, jei iš anksto paruošite jį grįžimui į mokyklą, egzaminams ar atostogoms.
3. Stebėkite savo atžalą, kad lengviau atpažintumėte ženklus, signalizuojančius apie jo elgsenos pokyčius: didėjantį agresyvumą, nemigą ar mitybos sutrikimus.
4. Dažnai kalbėkitės su vaiku ir stenkitės jį išgirsti. Skatinkite jį įvardinti savo jausmus. Kalbėdamiesi pasitikrinkite, ar gerai jį supratote: „Tu sakai, kad esi nuliūdęs, nes nespėji paruošti namų darbų?“ Kita vertus, nesistenkite visų vaiko problemų išspręsti patys, nes kartais pakanka išklausyti.
5. Adekvačiai vertinkite vaiko sugebėjimus, nes antraip, siekdamas pateisinti jūsų lūkesčius, tačiau negalėdamas, jis patirs spaudimą, nusivylimą ir stresą. Situaciją pabloginsite, jei sumanysite suplanuoti visą jo ateitį.
6. Skatinkite vaiką mąstyti. Patys atsidūrę kiek sudėtingesnėse situacijose, paklauskite mažojo gudruolio, kaip jis ją bandytų išspręsti. Tokiu būdu jam parodysite, kad ir jis, ieškodamas išeičių, gali daug ką pakeisti pats.
7. Nukreipkite vaiko mintis nuo nemalonaus įvykio. Diena vandens atrakcionų parke gali padėti pamiršti išsiskyrimą su draugu, o naujas dramos būrelis – nesėkmingą bandymą prisijungti prie mokyklos futbolo komandos.
8. Gerbkite vaiko nepriklausomybę. Savomis pastangomis užsitarnauti dalykai suteikia pasitikėjimo savimi, o pernelyg didelis vaiko saugojimas stabdo jo savarankiškumą.
9. Savo pavyzdžiu rodykite, kaip susidoroti su stresinėmis situacijomis. Jei sugebėsite vaiką įtikinti, kad nepanikuojate, o ramiai ieškote problemos sprendimo, suteiksite jam vertingą pamoką.
10. Įsitikinkite, kad vaikas turi pakankamai laiko pramogoms ir nėra apkrautas vien pamokų ruoša.
11. Neprovokuokite stresinių situacijų namuose patys. Jei visi šeimos nariai tik šauks, rėkaus ir kaltins vienas kitą, vaikas pradės jausti įtampą.
12. Jei vaiką užgriuvo išties rimti išbandymai: sunki liga, tėvų skyrybos ar vieno jų mirtis, atidžiai sekite jo būseną. Jei atsiranda depresijos požymių, kurie vaiko nepaleidžia ilgiau nei mėnesį, skubėkite pas specialistą.
