Sezoninė depresija dažniausiai mums siejasi su rudeniu, tamsa ir nesibaigiančia dargana. Iš pirmo žvilgsnio atrodo keista, kad depresija gali apimti ir pavasarį.
Juk tai metų laikas, kai atsigauna gamta, pradeda žydėti gėlės, daugėja žalumos. Saulė kasdien šviečia vis ilgiau, tad nuotaika turėtų būti giedresnė, o mintys – šviesesnės. Deja, taip būna tikrai ne visiems. Psichikos sveikatos specialistai yra pastebėję, kad, praėjus žiemai ir pagerėjus orams, pagausėja depresija sergančių pacientų, taip pat padaugėja savižudybių.
Kas sukelia pavasario depresiją?
Depresijos priežastys gali būti labai įvairios, kiekvienam žmogui skirtingos. Gali susidėti keletas veiksnių, kai žmogus pasako: „Viskas, daugiau nebegaliu“. Depresija gali atsirasti sergant lėtinėmis ligomis arba persirgus kita liga, dėl hormonų pusiausvyros sutrikimo ar pasikeitimo (pavyzdžiui, pastojus ar po gimdymo).
Kartais diagnozuojama sezoninė depresija: nors ji dažniau pasireiškia vėlyvą rudenį ir žiemą (nurodoma, kad maždaug 5 % suaugusiųjų pasireiškia „žieminė“ sezoninė depresija), tačiau kai kuriems žmonėms gali pasireikšti pavasarį ir vasarą (šis variantas retesnis – mažiau kaip 1 % suaugusiųjų). Pavasario-vasaros depresijos priežastys nėra aiškios. Galvojama, kad kai kurie žmonės gali jautriau reaguoti į šviesą ar padidėjusį šilumos kiekį. Svarbios ir psichosocialinės priežastys. Vieniši žmonės pavasarį, kaip ir švenčių metu, labiau pajunta savo vienatvę, dažniau matydami išėjusias pasivaikšioti jaunas poreles ar mamas su vaikais. Šiuolaikinė komercinė aplinka taip pat primena šiltuoju metu laiku atsirandančias galimybes linksmintis gamtoje ar išvykti atostogų. Ne visi turi tam galimybę, ir tai gali kelti liūdesį ir stresą.
Depresijos simptomai
Reikėtų žinoti, kad depresija gali būti nevienoda: vieniems žmonėms gali pasireikšti visi išvardinti simptomai, kitiems – tik keli iš jų. Dažnai depresija vadinamas bet koks liūdesys ar nusivylimas, tačiau jeigu tokios nuotaikos po vienos ar kelių dienų praeina, tai dar ne depresija.
Taigi kas būdinga depresijai:
* bloga nuotaika;
* sumažėja susidomėjimas veikla, kuri iki tol patiko;
* nuovargis ar energijos stoka;
* jausmas, kad esi nevertingas ar beviltiškas;
* susilpnėjusi dėmesio koncentracija, negalėjimas priimti sprendimų;
* kylančios mintys apie mirtį arba savižudybę.
Pavasario ir vasaros sezoninė depresija kai kuriais požymiais skiriasi nuo depresijos, pasireiškiančios rudenį ir žiemą. Be aukščiau paminėtų bendrų depresijos simptomų, pavasario depresijai dar būdinga:
* nemiga;
* pablogėjęs apetitas;
* svorio mažėjimas;
* dirglumas, sujaudinimas;
* nerimas.
Lentelė. Sezoninės depresijos tipų skirtumai
Rudens-žiemos depresija | Pavasario-vasaros depresija |
Miegas ilgiau, nei įprasta | Nemiga |
Noras valgyti saldžius, krakmolingus produktus arba vartoti alkoholį | Blogas apetitas |
Svorio didėjimas | Svorio mažėjimas |
Dirglumas | Susijaudinimas |
Konfliktai su kitais žmonėmis | Nerimas |
Rankų ir kojų sunkumas | |
Elgesio sutrikimai (vaikams) |
Moterims – dažniau
Moterys dažniau serga visomis depresijos formomis, taip pat ir sezonine depresija. Tam yra įvairių priežasčių: moterų organizme dažnai kinta lytinių hormonų koncentracijos (mėnesinių ciklo metu, nėštumo, menopauzės metu), be to, veikiant moteriškajam lytiniam hormonui progesteronui moterų reakcija į stresą yra kitokia, nei vyrų (progesteronas neleidžia streso hormonų sistemai pačiai „išsijungti“, kaip tai atsitinka vyrų organizme), tad moterims depresija atsiranda veikiant mažesniam stresui, nei vyrams.
Kitas veiksnys – tai moterų mąstymo ypatumai: įvykus kokiai nors problemai, vyrai labiau linkę atsitraukti, stengtis prasiblaškyti, o moterys vis iš naujo ir iš naujo analizuoja, kas įvyko ir ką dabar daryti; toks mąstymo tipas sudaro sąlygas ilgesniam laikui ir giliau pasinerti į depresiją. Moterys labiau įsitraukia į tarpusavio santykius, todėl jautriau reaguoja į išsiskyrimą su svarbiu žmogumi, konfliktus ir santykių atšalimą.
Kada reikėtų kreiptis į specialistą?
Jeigu liūdesys ir nusivylimas užsitęsia kelias savaites ir ilgiau, o jums nebesinori daryti to, kas anksčiau teikė džiaugsmą ir malonumą, ieškokite pagalbos. Ypač svarbu kreiptis į specialistą, jeigu:
* pradėjote blogiau miegoti,
* negalite prisiversti atsikelti iš lovos ar atlikti paprasčiausių buities darbų (nusiprausti, susišukuoti, apsitvarkyti),
* sumažėjo apetitas,
* jaučiate neviltį,
* galvojate apie savižudybę arba ėmėte paguodos ir atsipalaidavimo ieškoti vartodami alkoholinius gėrimus.
Kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar psichiatrą, kurį galite rasti poliklinikoje esančiame psichikos sveikatos centre. Taip pat galite ieškoti privačiai dirbančių psichologų, psichoterapeutų ar psichiatrų. Specialistas, išgirdęs jūsų pasakojimą apie depresijos požymius, nuspręs, ar jums reikalingas gydymas vaistais, ar reikia psichoterapijos, o gal ir viena, ir kita.
Depresijos gydymas
Dažnai žmonės vengia eiti pas psichiatrą, psichologą ar psichoterapeutą, ir tam yra ne viena priežastis. Atrodo, kodėl turėčiau kalbėtis apie savo jausmus su nepažįstamu žmogumi, juk galiu ir pats „susitvarkyti“ arba pasikalbėti su draugu. Iš dalies galima sau padėti ir taip, ir labai gerai, jeigu yra draugų, kurie nori išklausyti ir pabūti kartu. Tačiau bėda ta, kad draugai ne visada turi pakankamai žinių, kad padėtų sergančiajam depresija, ypač jeigu liga sunki. Sunkios depresijos atveju vien pasikalbėjimų ar psichoterapijos neužtenka, reikia vartoti ir vaistų. Iš kitos pusės, psichoterapija – tai ne vien išklausymas, bet ir tam tikri būdai spręsti problemas, kurias atsineša žmogus, ir apie tuos būdus reikia žinoti ir nusimanyti, kaip pritaikyti.
Svarbu žinoti, kad vaistus reikia vartoti tiksliai taip, kaip paskyrė gydytojas, ir nenutraukti gydymo, net jei atrodo, kad būklė negerėja. Kad gautumėte tikslią informaciją apie gydymą, visus iškylančius klausimus reikia užduoti gydytojui, o ne aptarinėti su draugais ar skaityti internete (galite daryti ir tai, tiesiog nepamirškite, kad kiekvienas žmogus individualus, tad gydymas parenkamas irgi kiekvienam asmeniškai, o organizmo reakcija į vaistus taip pat gali būti kitokia, nei buvo draugui).
Ką daryti ir ko nedaryti sergant depresija
* Neužsidarykite, bendraukite su jums svarbiais žmonėmis.
* Užsiimkite kokia nors nesunkia veikla: nueikite į kiną ar kitą smagų užsiėmimą.
* Nepriimkite svarbių sprendimų (pvz., dėl skyrybų, darbo keitimo ar pan.). Kol sergate depresija, jūsų mąstymas gali būti ne visai aiškus, todėl priimti sprendimai gali būti klaidingi. Pasitarkite su artimaisiais, kurie jus gerai pažįsta ir gali objektyviau įvertinti situaciją.
* Kasdien padarykite lengvą mankštą: ji suteiks jums daugiau energijos ir pasijusite geriau.
* Valgykite subalansuotą ir sveiką maistą.
* Pakankamai miegokite.
* Užsibrėžkite nedidelius tikslus, nes galite turėti mažiau energijos. Dideles užduotis suskirstykite nedideliais etapais, nustatykite prioritetus ir darykite tiek, kiek galite.
* Žinokite, kad nuotaika gali pradėti gerėti laipsniškai, ne iškart. Nesitikėkite greitų stebuklų. Dažnai gydantis nuo depresijos miegas ir apetitas pradeda gerėti anksčiau, nei pagerėja nuotaika.
Parengė gyd. psichoterapeutė Dalia Mickevičiūtė
