Aktyvi mūsų portalo skaitytoja Rita nusprendė pasidalinti savo pirmojo karto istorija. Laukiame ir Jūsų laiškų!
Apie seksą aš jau žinojau, tik deja ne iš tėvų lūpų, o iš spalvotų žurnalų viršelių, draugų pasakojimų ar televizijos, kurioje jis užkeliamas ant aukščiausio pjedestalo laiptelio. Visada save pamenu kaip svajoklę, kuri tiek mintyse, tiek ant drobės piešdavo būsimo mylimojo ir laukiančios ateities paveikslą. Galėdavau valandų valandas sėdėti ant ežero kranto ir nepaleisti iš rankų teptuko ar įtraukiančio meilės romano. Mokydamasi mokykloje, lankiau papildomas dailės pamokas, stengiausi šioje srityje tobulėti kiek įmanydama, kad vieną dieną visiems įrodyčiau, jog galiu būti ne ką prastesnė negu garsiausi pasaulio dailės meistrai. Ne veltui visi pažįstami prognozavo man studijas dailės akademijoje ir stulbinančią karjerą, tačiau jų, tiesa ir mano, lūkesčiai neišsipildė.
Vieną dieną supratau, jog menas, tapyba yra tik hobis ir nieko daugiau. Kita, ne ką mažesnė mano aistra – vanduo, jo platybės. Todėl baigusi mokyklą nieko nedvejodama pasirinkau studijuoti pajūryje, Klaipėdoje, nusprendžiau ką galima daugiau sužinoti apie vandens gelmes, todėl studijų kryptis buvo atitinkama.
Būtent čia prasidėjo mano meilės dienos. Mūsų nebaugino nei žvarbus pajūrio vėjas, nei lietūs ar audros. Tačiau apie viską iš pradžių. Atvykusi į naują, nepažįstamą miestą jaučiausi labai vieniša, ypač trūko geriausios draugės Astos palaikymų ir padrąsinimų, klasiokų pokštų. Todėl jei tik pasitaikydavo proga, visada išskubėdavau pasivaikščioti po pajūrį, pasiklausyti bangų mūšos.
Vieną saulėtą rugsėjo popietę, vaikščiodama smėlėtu Baltijos jūros krantu, kažkur tolumoje pamačiau guviai, manęs link bėgantį šunelį, o jam iš paskos jo šeimininką. Gyvūnas nieko nelaukdamas pribėgo prie manęs ir pradėjo meiliai glaustytis aplink kojas ir ragino su juo pažaisti. Aš labai myliu gyvūnus, todėl su mielu noru rengiausi padūkti su šuneliu, kol prieš akis neišvydau besišypsančio jo šeimininko veido. Negalėjau patikėti, ką matau prieš akis, tai buvo Mindaugas, mano paauglystės laikų meilė.
Su juo susipažinau diskotekoje, besimokydama septintoje klasėje, tuo metu jis buvo keletą metų už mane vyresnis. Bendravome daug metų, iki jam baigiant mokyklą ir paliekant mūsų gimtąjį miestą, santykiai klostėsi labai audringai(juk abu buvome tik vaikai, nesubrendę ir nieko nenutuokiantys apie santykius). Simpatiją vienas kitam pajutome pirmąją pažinties akimirką, vėliau kurį laiką susitikinėjome, eidavome pasivaikščioti į parką, ruošdavome namų darbus, lankydavomės klasiokų gimtadieniuose ir panašiai, kol vieną dieną jis pasakė, jog išsikelia su šeima gyventi į kitą miestą. Tokia naujiena mane labai pribloškė, verkiau visą naktį, tačiau kaip bebūtų gaila, negalėjau nieko pakeisti. Pasižadėjome, kad bendrausime telefonu, internetu ir tikrai išliksime drauge, bet pažadai liko pažadais. Laikui bėgant bendravimas silpo, kol galiausiai visai nutrūko.
Taigi tąkart pamačiusi Mindaugą pajūryje, neslėpiau džiaugsmo, susižavėjimo, o taip pat ir didžiulės nuostabos. Mudu pradėjome kalbėtis, prisiminėme nerūpestingas vaikystės dienas, laiką praleistą kartu, išsikalbėjome kas įvyko per tą keturių metų laikotarpį, kol nematėme vienas kito. Pokalbio metu negalėjau nuo jo atitraukti žvilgsnio, per tuos metus Mindaugas pasikeitė, tapo tikru vyru mūru, galinčiu apginti ir saugoti nuo bet kokių negandų. Staiga pajutau kaip širdies gilumoje glūdinti simpatija vėl atgyja. Mudu kalbėjomės, kalbėjomės, kalbėjomės, norėjome tiek daug sužinoti apie vienas kitą, atsigriebti už prarastus metus, kol galiausiai temo ir buvo metas keliauti namo. Susitarėme čia susitikti rytoj, tokiu pat metu kaip ir šiandien. Su didžiausiu nekantrumu laukiau rytdienos, o jai išaušus, pilve plazdeno drugeliai. Mane pasitiko plačiausia ir nuoširdžiausia Mindaugo šypsena, kokią tik esu mačiusi gyvenime, šiltas apkabinimas bei kuklus bučinys į žandą. Išsirinkome jaukią vietelę paplūdimyje ir prisėdome ant smėlio. Nieko nelaukdamas Mindaugas prisipažino, jog nuo vakarykščio mūsų pasimatymo negali nustoti apie mane galvojęs, paauglystės laikų simpatija vėl atgijo jo širdyje(o taip pat ir manojoje). Į nuoširdų jo prisipažinimą atsakiau aistringu bučiniu(vėliau pati stebėjausi savo drąsa, nes paprastai nepuolu pirma bučiuoti vaikinų). Pajutau kaip Mindaugo kūnas įsitempė, jo akyse liepsnojo aistra, rankos švelniai apkabino mano liemenį, o lūpos pakuždėjo ausin: ,,Aš noriu tavęs. Išgirdusi šiuos žodžius supratau, kad šiandien bus TA diena, kai prarasiu nekaltybę ir tapsiu moterimi. Mindaugo rankos pradėjo slysti mano kūnu vis žemiau, tvirtai ir aistringai suspausdamos krūtis ir užpakaliuką, mane visą užliejo neapsakoma aistros banga. Išdrįsau ir pradėjau glamonėti stangrų Mindaugo kūną, liečiau raumeningas rankas, kol galiausiai pasiekiau jo vyriškumą ir tvirtai suspaudžiau rankoje, iš Mindaugo lūpų išsiveržė pasitenkinimo kupina aimana. Jis paguldė mane ant smėlio, viena po kitos atseginėjo palaidinės sagas, glamonėjo krūtis, jo lūpos leidosi vis žemiau ir žemiau, kol pasiekė slapčiausią mano vietelę. Tada švelniai, iš lėto į mane įėjo, neslėpsiu, skausmas buvo žvėriškas, tačiau su kiekvienu judesiu jis mažėjo ir po truputį kūną užliejo malonumo banga. Nepaisant skausmo, pirmas kartas buvo nuostabus.
Galbūt kiti mane smerks, sakydami:,,Kaip gi mergina galėjo atsiduoti beveik nepažįstamam vaikinui, paauglystės laikų meilei'', tačiau manoji istorija kitokia. Ji baigėsi laimingai, mudu su Mindaugu esame pora jau tris metus, be galo mylime ir branginame vienas kitą.
