Kai kalba pasuka apie vibratorius, pirmiausia šis daiktas visiems asocijuojasi su moters malonumais. Nieko nuostabaus, juk statistika rodo, kad vidutiniškai kas ketvirta moteris jį turi. Teigiama, jog stimuliuojant juo varputę (klitorių), orgazmą pasiekia net ir tos, kurioms kyla sunkumų jį patirti kitais būdais. Kiek apklausų ir tyrimų būtų daroma, tiek liaupsių ir pagyrų vibratoriai (kaip pagalbininkai geresniam seksui) susilaukia. Kiek čia reklama ir propaganda, o kiek reali nauda - sužinosite tik pačios pabandžiusios. Bet mes ne apie tai...
Ironiška, kad beveik prieš du šimtmečius kuriant vieną populiariausių šių laikų sekso žaisliuką moters seksualinis malonumas buvo paskutinėje vietoje. Daktarai buvo suinteresuoti "automatizuoti" isterijos gydymą - kad jis vyktų greičiau bei lengviau. Kas ta isterija? Tai XIX amžiuje neaiškiai apibrėžta liga, kurią šiais laikais būtų galima pavadinti lytiniu nusivylimu. Čia ir prasidėjo sekso žaisliukų istorija...
Isterija
Iki XX amžiaus Amerikos ir Europos vyrai, tarp jų ir gydytojai, tikėjo, kad moterys nepatiria seksualinio pasitenkinimo. Jie manė, kad jos yra tarsi priemonė vyrams pasiekti kulminaciją, neva moterims to turėjo pakakti patenkinti savo fantazijas. Joms buvo peršama idėja, kad "ponios" neturi lytinio potraukio ir kad jų seksualinė užduotis buvo patenkinti vyrus. Nieko nuostabaus, kad šie įsitikinimai privertė daugybę moterų nusivilti seksu. Gydytojus vis dažniau aplankydavo pacientės su neįprastais simptomais: nemiga, nerimas, nervingumas, erotinės fantazijos, sunkumas pilvo apačioje bei smarkus makšties drėkimas. Šis sutrikimų rinkinys buvo pavadintas isterija (angl. Hysteria).
Gydymo metodai
Jau XIII amžiaus dokumentuose galima aptikti isterijos atvejo nagrinėjimų. Kai kurie tos eros daktarai suprato, jog ir moterys turi libido (seksualinį geismą), todėl patardavo sumažinti seksualinį nusivylimą su kokiu nors daiktu panašiu į šių laikų dirbtines varpas (angl. Dildos). Galime tik įsivaizduoti, kokie namie randami daiktai tam pasitarnaudavo. Šiaip ar taip, masturbacija tais laikais laikyta žeminančiu reikalu, todėl toks receptas "neprigijo".
XVI amžiuje isterijai malšinti gydytojai patardavo sužadinti/sukelti vyro aistrą. Deja ir tai greičiausiai nepadėjo, kadangi jau iš šių laikų tyrimų žinoma, kad apytiksliai tik 25 proc. moterų reguliariai patiria orgazmus įprastų lytinių santykių metu, kadangi daugumai reikia tiesioginės varputės (klitoriaus) stimuliacijos. Vienintelė išeitis buvo rodeo sekso poza, kurioje ta stimuliacija stipresnė.
Laimei buvo atrastas patikimas ir socialiai priimtinas gydymo būdas. Daktarai, dažniausiai akušeriai, naudodami augalinį aliejų kaip lubrikantą, su vienu arba dviems pirštais makštyje ir nykščiu ant varputės (klitoriaus) masažuodavo lytinius organus tol, kol sukeldavo kulminaciją ir pacientei atslūgdavo isterija. Įdomu, kad šiais laikais mes šį reiškinį žinome kaip orgazmą, o tais laikais jis buvo vadinamas priepuoliu (mat manyta, kad moterys negali patirti orgazmo). Iki pat XIX amžiaus šių priepuolių gydymas jau buvo paplitęs visoje Europoje bei Amerikoje ir užtikrino pastovias pajamas. Tuo metu, kai kitose medicinos srityse pasitikėjimas daktarais buvo smarkiai smukęs, jiems tai buvo kaip nauja puiki galimybė. Kas gali būti geriau, nei patenkintos ir švytinčios pacientės, kurios reguliariai sugrįžta procedūroms?
Vibratoriaus atsiradimas
Vis dėl to neapseita be problemų. Masažai dažnai tęsdavosi pakankamai ilgai, todėl gydytojams ne tik skaudėdavo pavargusius pirštus, bet ir visas rankas traukdavo mėšlungis. Medicinos žurnaluose imta skųstis, kad jų pajamos priklauso nuo jų rankų ištvermės. Pradėta eksperimentuoti su įvairiais prietaisais - nuo įvairių dušo masažuoklių iki garais varomų falo imitatorių, tačiau visi jie pasirodė per daug sudėtingi, nepatogūs, o kartais ir pavojingi. Pokyčiai prasidėjo vėlyvame XIX amžiuje, kuomet Amerikoje atsiradus elektrai pradėti naudoti pirmieji ja varomi prietaisai (plaukų džiovintuvas, skrudintuvas, virdulys, siuvimo mašina ir t.t.). 1880 metais dr. Joseph Mortimer Granville užpatentavo pirmąjį elektromechaninį vibratorių. (Šis išradimas beveik dešimtmečiu aplenkė dulkių siurblį).
Ir laidiniai, ir elektros baterijomis varomi vibratoriai tapo sensacija. Jie saugiai ir greitai, bet kiek ir bet kada galėdavo sukelti taip tuo metu vadinamą "priepuolį" ir numalšinti isteriją. Dėka galimybės "gydytis" namų sąlygomis, daktarai prarado savo pajamų šaltinį. Pavadinti "asmeniniais masažuokliais", jie kaip gydymo priemonė, o ne kaip malonumo šaltinis, pradėti reklamuoti daugelyje to meto žurnalų. Tik tokiu keliu jie buvo socialiai priimtini, tačiau neilgam. Nuo 1920 metų vibratoriai tapo neatskiriama pornografijos filmų detalė, kas sukėlė neigiamą visuomenės reakciją. Iki pat 1970 metų surasti, kur įsigyti vibratorių buvo pakankamai sudėtinga. Tik sustiprėjęs feministinis judėjimas ir naujosios "Stebuklingos lazdelės" (angl. Magic Wand) iš Hitachi pasirodymas rinkoje sugrąžino juos į parduotuvių lentynas.
Šia tema galime rekomenduoti du garsiausius filmus: 2011 metų "Hysteria" (liet. Mano didysis O!) bei 1994 metų "The Road to Wellville". Gero žiūrėjimo!
