Atsako psichologė Rūta Bubelienė.
Gerbiamas Vaclovai, gerai, kad nesate šiai visos šalies bėdai abejingas: išties ji yra mūsų visų, o neblaivūs nusikalstantys policijos pareigūnai tik labiau ją išryškina: juk šie žmonės privalo užtikrinti mūsų saugumą, gelbėti gyvybes, o ne jas atimti. Tačiau reikalas nėra toks paprastas. Lietuviai, neturėdami kitokių tradicinių būdų įtampai ir stresui gesinti, išties vartoja daug alkoholio. O nuo tokio būdo iki priklausomybės ligos ar nelaimės – tik vienas žingsnis.
Tačiau kvaila tikėtis, kad nuolat apsvaigęs ar girtas žmogus susivoktų ir nesėstų už vairo: girtam gatvė atrodo tuščia, jo sąmonė aptemusi, protas sumišęs. Ar apgirtęs erelis kritiškai įvertins savo būseną ir riziką? Tačiau jei, tarkime, šalia minėto panevėžiečio pareigūno ar žinomo televizijos laidų vedėjo, neseniai suvažinėjusio žmogų, atsirastų bičiulis, netgi pilietiškas praeivis, kuris, pastebėjęs apkvaitusį žmogų, sėdantį už vairo, imtųsi iniciatyvos jį sustabdyti – pasikviestų pagalbininkų, paskambintų policijai, galbūt tokių skaudžių nelaimių būtų išvengta.
Armėnijoje ir Gruzijoje teko stebėtis, kaip žmonės ten rūpinasi vieni kitais: šeimininkas įkaušusio svečio nieku gyvu neišleis vieno namo, juolab ratuoto. Kaimynas apgirtusį kaimyną paguldys išsimiegoti, kad ko neatsitiktų, net nepažįstamu įkaušusiu tautiečiu ten bus deramai pasirūpinta, nes tose šalyse dar neužgesęs bendruomeniškumo jausmas. Pagalba kitam žmogui ten nesavanaudė, tačiau tiems žmonėms bendruomenės, tautos gerovė yra ir jų pačių gerovė. JAV, Kanadoje, kur didelis visuomenės susvetimėjimas, tokią nuostatą skatina valstybė. Pranešimas apie įkaušusį žmogų prie vairo, netgi tik spėjamai, ten laikomas ne įskundimu, o pilietišku, humanišku poelgiu.
Pas mus apkvaitęs žmogus vienas lekia tiesiai į pražūtį. Taip, kai kurie ir geria vieni, o butelio iš jų neatimsi. Tačiau turėtume labai padėti vieni kitiems, jausti atsakomybę vienas už kitą. Liūdna konstatuoti, kad valstybė to neskatina, be to, nusikalstamai apleido sergančiųjų priklausomybės ligomis bei jų artimųjų reikalus, nes neskiria tam pakankamai lėšų, netelkia specialistų. Nuo alkoholio priklausomas, streso darbe jodomas žmogus turi pasiekti visišką dugną, net nužudyti kitą žmogų, kad galop atsikvošėtų, deja, jau kalėjimo kameroje. Laiku veiksmingos pagalbos jis nesulaukia, jo artimieji lieka jo bėdos įkaitais.
Pavojinga visuomenei epidemija, gerbiamas Vaclovai, laikyčiau ne pareigūnų vairavimą išgėrus. Tikroji epidemija yra nusikalstama kai kurių žmonių atsakomybės stoka, kylanti iš nežaboto egoizmo, infantilaus siekio išlipti sausam iš bet kokios balos, nors ir pats būtum ją padaręs. Ar jūsų nešiurpina avariją sukėlusio vairuotojo pabėgimas iš įvykio vietos, tapęs tokiu įprastu, vos ne pateisinamu poelgiu?
