Ypatingas vaidmuo bučiniui tenka tuomet, kai tarp įsimylėjusių, vienas kitą mylinčių žmonių atsiranda kibirkštis, tada bučinys turi erotinę, seksualinę prasmę. Tai yra tam tikra intymumo ir lytinio aktyvumo forma.
Dviejų anksčiau nepažįstamų žmonių santykiuose pirmasis bučinys yra ypatingas įvykis, turintis didžiulį erotinį poveikį ir suteikiantis porai bendrumo jausmą. Ypač jaudinantis yra prancūziškasis bučinys, kurio metu aktyviai dalyvauja ne tik lūpos, bet ir liežuviai.
Ilgalaikiuose poros santykiuose švelnus bučinys reiškia palankumą, supratimą ar tiesiog gerą nuotaiką, o pereinantis į aistringą prancūziškąjį bučinį reiškia pasiruošimą lytiniams santykiams – seksui.
Gana dažnai besimylintys bučiuojasi. Manoma, kad dviejų žmonių bučinys į lūpas yra ypatingo intymumo išraiška, rodanti netgi didesnį dvasinį artumą nei seksas: pavyzdžiui, prostitutės paprastai nebučiuoja klientų į lūpas, nors atlieka daugybę kitų erotinių paslaugų. O pašlijus santykiams šeimoje, sutuoktiniai pirmiau atsisako intymių bučinių, o tik esant didesnėms problemoms ar nesutarimams atsisako ir sekso. Erotinių bučinių technika ir būdai yra labai įvairūs.
Pastebėta, kad besibučiuojančios poros dvigubai dažniau palenkia galvas į dešinę negu į kairę pusę (dėl patogumo, kad nesusidurtų nosys, abudu partneriai erotinio bučinio metu šiek tiek palenkia galvas į tą pačią pusę nuo savęs).
