Pagal Z.Freudą, tai − vaiko išgyvenimų kompleksas, charakterizuojamas berniuko potraukiu prie motinos ir pavydu bei neigiamu požiūriu į tėvą. Mergaitėms tai pasireiškia prieraišumu tėvui ir vadinama Elektros kompleksu.
Senovės graikų mitologijoje Edipas − Tėbų karalius. Tragedijoje pasakojama, kad Lajus, Edipo tėvas, kuriam buvo lemta mirti nuo sūnaus rankos, įsakė naujagimį sūnų įmesti sudraskyti žvėrims.
Berniuką išgelbėjo piemuo, po to Edipas pateko pas Korinto karalių Polibą, kuris jį išaugino kaip sūnų. Suaugęs Edipas iš Delfų orakulo sužinojo, kad jam lemta užmušti tėvą ir vesti motiną. Bijodamas grįžti į Korintą, kurį laikė savo tėvyne, Edipas leidosi į kelionę.
Kelionėje atsitiktinio ginčo metu jis užmuša kilmingą vyrą (tai buvo Lajus). Įminęs Sfinkso mįslę, Edipas išlaisvino Tėbus ir buvo už tai paskelbtas Tėbų karaliumi bei vedė našlę Jokastę (savo motiną).
Apie 20 metų Edipas laimingai gyveno nežinodamas, kad Delfų orakulo pranašystė išsipildė. Kai Tėbuose prasidėjo maras ir Delfų orakulas išpranašavo, kad miestas bus išgelbėtas tik išvijus žmogžudį, Edipas sužinojo apie savo nusikaltimus. Išsidūręs akis jis išeina į tremtį, o Jokastė nusižudė. Panašių legendų sukūrė ir kitos tautos.
Edipui tekusi bausmė atspindi iš gilios senovės atėjusį draudimą tuoktis artimiems giminaičiams. Daugumos tyrinėtojų teigimu, egzogamija padėjo visuomeninės moralės ir valstybės organizavimo pagrindus.
Pirmykščių brolių neapykanta tėvui ir noras rungtyniauti su juo sumišo su pasigėrėjimu ir vėliau virto kaltės jausmu bei atgaila. Suvokus kaltę, kilo noras paskelbti draudimą incestui ir tėvažudystei.
Simbolinių Edipo komplekso elementų galima įžvelgti, kai pasirenkamas seksualinis partneris. Žmogus ieško tokių jo savybių, kurios būdingos motinai − vyro atveju arba tėvui − moters atveju.
