Krizė tampa šeimos tvirtumo išbandymo testu. Nekeista, kad per krizę padaugėja skyrybų. Keisčiau, kad kai kurie būtent per krizę nutaria susituokti.
„Taip, mes skiriamės. Tai vyksta Astos iniciatyva. Nors man šeima yra didelė vertybė“, – sako verslininkas Laimutis Pinkevičius. O 21 metais jaunesnė jo žmona Asta vedybas pavadino klaida. Vos pusmetį ištvėrusi santuoka subyrėjo kaip tik tuo metu, kai vyras susidūrė su rimtais finansiniais sunkumais. Gali būti, kad šios skyrybos iš tiesų tėra būdas apsaugoti dalį turto, bet gal ir ne. Anot psichologų, ne viena šeima, užklupus sunkmečiui, ima braškėti, o sutuoktiniai – vis dažniau pyktis. Ne tik dideli pinigai, bet ir jų stygius gali būti rimtas šeimos tvirtumo išbandymas. Londone maždaug tris kartus padaugėjo skyrybų. Tačiau amerikiečiai ir kinai pragmatiškesni. Nepasiturinčias šeimas atbaido brangus skyrybų procesas, o turtingąsias – žemos nekilnojamo turto kainos. Tai – netinkamas metas dalintis turtą. Estai tuokiasi mažiau, o Lietuvoje kas antra santuoka išyra.
Didžioji depresija
Pasižvalgykime, kas dėjosi šeimose Didžiosios depresijos laikais (1929–1933 m.) JAV. Šeimos masiškai skyrėsi, gatvėje ir baruose slampinėjo vieniši apspurę vyrai, buvo masiškai dalijami maisto talonai. Žmonės iš savo namų persikeldavo į lūšnas, apgriuvusius namus. Sunkmečiu suklestėjo prostitucija. Nesupraskime to tiesiogiai. Tiesiog žmonių santykiuose ėmė dominuoti noras pasipelnyti visokiausiais būdais. Klestėjo alfonsai, atpigo ne tik prekės, bet ir kūniška meilė. Šeimos, nepajėgdamos išlaikyti vaikų, juos atiduodavo giminėms arba į globos namus. Paplito žmogžudystės šeimose, kai praradęs darbus ir savitvardą vyras išžudydavo visą savo šeimą. Jau ir dabar girdime panašias istorijas. Kai žmona pametė bedarbį vyrą, jis ją nušovė. Amerikoje tarsi siaubo kino filme ištuštėjo ištisi privačių namų kvartalai, kuriuose neseniai žmonės vylėsi kurti ateitį. Jie parduodami perpus pigiau aukcionuose.
Kad visai neišsigąstume tų istorinių ekskursų, paguosime. Didžiosios depresijos metais labai sutvirtėjo giminės ryšys – giminė susitelkė, tėvai ėmė labiau remti vaikus. Būtent tuo metu labai sustiprėjo religinės bendruomenės. Rajono bendruomenės surėmė pečius, šeiminės vertybės persikėlė į kaimynų santykius.
Ir laimėje, ir varge
Kodėl taip greitai pamirštame meilės priesaką, duotą bažnyčioje – „…ir laimėje, ir varge“? Koks likimas ištiks šeimą per sunkmetį, priklauso nuo jos tvirtumo ir žmonių brandumo. Psichoterapeutas Tomas Lagūnavičius sako, kad dabar žmonės sukasi trejopai. Vienas šeimas išbandymai suartina, sutelkia, kitos skaldosi į grupeles pagal principą „Aš save išsilaikysiu, tu – save, vienodai mesimės vaikams“, o trečios skiriasi, nes vyras, kuris nebeneša pinigų it aitvaras, – nereikalingas.
„Turėtume keisti mąstymą, stereotipus. Šeimos modelių gali būti visokiausių. Todėl neturėtume baimintis pasikeitusių vaidmenų. Moteris neturi jaustis blogai, jei kurį laiką išlaikys vyrą. Vyras – jei teks dirbti prastesnį darbą ne pagal profesiją. Juk tai ne amžiams. Tai tik sutvirtintų šeimą“, – sako psichoterapeutas. Ne tik finansiškai, bet ir psichologiškai nelengva visiems – žmonės netenka socialinio statuso. Buvęs transporto įmonės vadovas įsidarbina vairuotoju, o namų šeimininkę samdžiusi jo žmona – pardavėja. „Vos susiduriame su sunkumais, imame vienas kitą kaltinti. Prasideda priekaištai dėl išlaidų, žmona ima spausti bedarbį, kad greičiau susirastų darbą, nors jis ir taip jaučiasi prastai. Tai išklibina šeimą, – sako psichoterapeutė Genovaitė Petronienė. – Žmones gerokai sugadino pinigai, prieš tai buvęs neblogas gyvenimas, jei pamirštame svarbiausius dalykus: palaikymą ir užuojautą. Tai ne pinigų, o vertybių krizė, jei savo ir kito žmogaus vertę matuojame tiktai pinigais.“
Anot verslininkės Rasos Martens, ne pinigai yra svarbiausia: „Gal ir gerai, kad pasaulį ištiko krizė. Juk reikėjo kažkaip parodyti žmonėms, kad jie užmiršo žmogiškus ryšius. Žinoma, neramu. Žmonės nebevaikšto į vakarėlius, visi kažkokie išsigandę. Bet mūsų su vyru santykių krizė nepalietė, santykiai net pagerėjo. Ir tėvų namuose per sunkmetį visi suremdavo pečius. Vyras paskambina, paklausia, ar nepavargau, kaip jaučiuosi. Jis juokauja, kad ateityje būsiu jo pensija, o jis namie gamins valgį. Manau, vienam yra kur kas sunkiau.“
Ką žmonės išsprendžia skirdamiesi sunkmečiu? Anot T. Lagūnavičius, krizė atskleidžia ne pačius gražiausius sutuoktinio bruožus, šeimose tvyro depresijos atmosfera – tam nereikia pasiduoti. Bet jei nėra vaikų, išsiskyrusiesiems šiek tiek palengvėja, nes nelieka atsakomybės už kitą žmogų, primestų stereotipų, nereikia derinti išlaidų. Pagaliau gali susirasti kitą, perspektyvesnį partnerį.
Kas yra kas
Koks likimas ištiks šeimą, priklauso nuo to, kas juos iš tiesų sieja. Juk šeima nėra vien ekonominis sandoris. Tada ir pamatome, kas yra kas. Barakuda, trokštanti vyro pinigų, ar mylinti žmonelė. Ne viskas taip paprasta. Jaunos moterys myli ne tiek pinigus, kiek socialinį statusą, galią, kurią spinduliuoja sėkmingas vyras. Nebrandi, nesavarankiška, nepatyrusi nepritekliaus asmenybė nori jaustis saugi, lyg ieško kito „tėčio“. Tačiau, kai šis praranda savo galią, ji staiga pamato tik sumenkusį senstelėjusį žmogų. Tokio nebereikia. Mat pati jauna žmona subrendo, tapo savarankiškesnė, tarsi perėmė dalį vyro galios. Gal ir gerai, kad pagaliau žmogus supranta, kad gyveno su barakuda? „Bet kita gali ir nepriplaukti. Nors ir barakuda, bet buvo jam miela. Kai vyras praranda verslą, pasitikėjimą savimi, socialinį statusą ir dar jį palieka mylima barakuda, gali prieiti iki savižudybės“, – sako T. Lagūnavičius. Paprastai tokios moterys greitai susiranda kitą, turtingesnį. Nes pačios nėra pratusios dėti daug pastangų sukurti prabangą, kurios nori.
„Viena mano klientė, kuri skyrėsi su bankrutavusius vyru, atvirai prisipažino, kad Lietuvoje nieko neužsidirbsi, tad reikia vykti į užsienį pasižvalgyti stambesnių žuvų“, – sako psichologė G. Petronienė. „Net jei meilės nėra, o yra tik pagarba, ar dera taip lengvai laužyti duotą priesaką mylėti laimėje ir varge? Tai ne meilės, o padorumo klausimas. Bėdoje padėti artimiausiajam – kiekvieno padoraus žmogaus pareiga. Bet juk vieni paima globoti šunyčius iš gatvės, o kiti į ją išmeta savus“, – sako Rasa Martens. Krizė – alfonsų klestėjimo metas. Neseniai buvo nuteistas inteligentiškos išvaizdos šveicaras, kuris pelnėsi iš turtingų damų. Prisiekinėjo meilę, paskui skolindavosi milžiniškas sumas, galiausiai, nufilmavęs meilės scenas, šantažuodavo. Rusijoje taip pat alfonsų aukomis tampa vis daugiau moterų. Tad po skyrybų su „nevykėliu“ neverta aklai kibti ant naujo blizgaus jauko, nes rizikuoji nuo vilko ant meškos užšokti.
Pliusai
Kai kitų šeimos braška, Edita Mildažytė nudrožė prie altoriaus. Anot Editos, kai yra meilė, jokia krizė nė motais. Kas nepražudo, tas sutvirtina šeimą. „Krizės terapija – vienas iš būdų sutvirtinti šeimą. Net jei nebūtų ekonominės krizės, retkarčiais sveika sukelti šeimos krizę, kad paaštrintų užmigusius egzistencinius dalykus, jausmus. Kad žmonės pamatytų, kad be materialaus gyvenimo yra kita gyvenimo prasmė, kur kas svarbesnių dalykų: meilė, atjauta, vaikai, sveikata“, – sako T. Lagūnavičius. Anot psichoterapeuto, mažiau vartodami žmonės atsigręžia į kultūrą, intelektualinį gyvenimą. Neįstengdami vakarieniauti restoranuose, daugiau laiko praleidžia namuose. Kai yra laisvo laiko, dažnėja šeimos susiėjimų, mažėja pašalinių, nereikalingų žmonių. Lėtėjant gyvenimo tempui lieka daugiau laiko kalbėtis, o mamos vėl ima kepti pyragus. Pagaliau dalis vyrų atsisako neištikimybės, nes tai tampa pernelyg brangiu malonumu. Praradę vadovų postus vyrai grįžta į šeimą, ima rūpintis vaikais.
„Pasąmonėje jis grįžta tarsi pas motiną, kuriai atstovauja žmona. Taigi vėl prie krūties, kur šilta, saugu ir malonu“, – sako seksologas Žukas Vitalijus. JAV bendrovės „Prince Associates“ atliktos apklausos duomenimis, šiuo metu beveik 80 procentų amerikiečių milijonierių sumažino išlaidas meilužėms, o 12 procentų visiškai nustojo „vaikščioti į kairę“. Žinoma, krizė žlugdo romantiką. Vieni psichologai sako, kad prislėgti finansinių sunkumų žmonės ima galvoti tik apie materialius dalykus ir užmiršta jausmus, kiti teigia, kad priešingai – kai gurgia pilvai, lieka vienintelis malonumas – seksualinis. Konservatyvioje Amerikoje Didžiosios depresijos laikais gimė itin daug nesantuokinių vaikų. Po Rugsėjo 11-osios tragedijos pažvalėjo prezervatyvų prekyba. Šiuo metu Anglijoje jų irgi parduodama maždaug 1,5 karto daugiau. Atrodo, krizė žmones stumia ne tik į depresiją ar svaigalų liūną, bet ir aštrina seksualinį apetitą. Anot seksologo V. Žuko, kai žmogus pajunta grėsmę savo egzistencijai, stiprėja motyvas kuo skubiau pratęsti giminę. Be to, lytinis pasitenkinimas mažina įtampą. Tai sutvirtina šeimą. Gal ir teisūs politikai, kurie tikisi krize pagerinti Lietuvos demografiją? O ką veikti, jei nebeįstengi sumokėti už elektrą?
Greitos skyrybos
Bet jei mūsų valdžiai taip rūpi šeimos vertybės ir demografinės problemos, kodėl jie siūlo siūlo supaprastinti skyrybų procesą? Dabar išsiskirti gali beveik nešdamas šiukšles – užsuki pas artimiausią notarą ir išsiskiri. Jei Las Vegase jau gali tuoktis šunys ir katės, tai kodėl negalėtų išskirti notaras? Pavojingas patogumas. Išties, taip valdžia labiau rūpinasi ne šeimos politika, o notarų pelnu ir užimtumu per sandorių štilį. Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija piktinasi, kad užuot padėjusi išgyventi krizę, valstybė lengvina skyrybų procesą. „Negalima skyrybų prilyginti eiliniam sandoriui. Taip vyriausybė neskatintų šeimų įveikti krizę, bet verčiau skirtis“, – teigia NSTA pirmininkas Tomas Šalkauskas. Jis mano, kad taip nuvertinamos šeimos vertybės. Bet net jei jas nuvertina valdžia, nenuvertinkime mes. Laikykimės vienas kito kaip skęstantis šiaudo.
Loreta Glebavičiūtė
