XXI amžiaus pradžioje JAV ir Europos gydytojai susidūrė su netikėtu reiškiniu: tarp vyresnių nei 50 metų amžiaus pacientų itin išaugo sergamumas lytiškai plintančiomis ligomis. Iš vienos pusės, situacija – nedžiuginanti, tačiau iš kitos, kaip nebūtų keista, - suteikianti vilties...
Medicinos statistika patvirtina naują tendenciją: vis daugiau vyresnių nei 50 amžiaus žmonių išlieka seksualiai aktyvūs. Už tai pirmiausia reikia padėkoti 1960-aisiais gimusiųjų kartai. Jų jaunystė sutapo su seksualinės revoliucijos, išlaisvinusios Vakarų pasaulį nuo draudimų ir tabu, piku. Peržengę 50-ies metų ribą šie žmonės nepakeitė savo įpročių. Pasak seksologų, tai yra natūralu, nes seksualinio aktyvumo lygis brandžiame amžiuje priklauso nuo jo lygio jaunystėje ir nuo to, kiek jis mums atrodo svarbus.
Dar neseniai, visuomenės nuomone, vyresnė nei 50-imt metų moteris privalėjo pamiršti seksą. Jos daliai likdavo tik anūkų auginimas, gėlių darželio prižiūrėjimas, pyragų kepimas, na, dar darbas. Pasak psichoterapeuto Roberto Segraves, „veikiamos tokių stereotipų daugelis moterų iš tiesų nustojo domėtis seksu. Tačiau geismas jas vis dėlto aplankydavo ir tuomet jos kankindavosi iš gėdos“.
Šiandien situacija keičiasi, nors vis dar išlieka daug vidinių prieštaravimų. Hormonų „pertvarka“ iš tiesų slopina seksualinę potenciją. Tačiau norėdamos tai įveikti moterys neturėtų amžiaus sieti su seksu. Pasak seksologės Pamelos Connolly, moterys ima gėdytis, kad jų kūnas parado dailias linijas, jos nebetiki, kad gali traukti vyrus. Tačiau tyrimų rezultatai rodo, jog brandžios moterys yra seksualesnės už jaunesnes dailiosios lyties atstoves, mat tiksliai žino, ko nori pačios ir ką gali duoti partneriui. Apie vyresnių nei 50 metų moterų seksualumą psychologies.ru svarsto psichoanalitikė Jekaterina Michailova: