Štai pagrindiniai mitai, kuriais tikėjo daugelis mūsų tėvų ir senelių, ir kuriais neturėtume tikėti mes.
Mitas: Vaikui naudinga paverkti – taip prasivėdina plaučiai.
Tiesa: Kad normaliai vystytųsi ir funkcionuotų kūdikio plaučiai, visiškai užtenka to, kad jis tiesiog kvėpuoja. Jei kūdikis gimė išnešiotas, laiku, ir neturi jokių įgimtų vystymosi sutrikimų, jo plaučiai ir taip funkcionuoja kuo puikiausiai. Mažylio verksmas reiškia, kad jam kažkas sukėlė diskomfortą – gal nepatogu gulėti, gal išalko, gal ką ėmė mausti ir kt., taigi specialiai leisti jam verkti tikintis taip išvėdinti plaučius nėra jokio pagrindo.
Mitas: Krūtimi maitinanti mama turi pati gerti kuo daugiau pieno – taip gerėja laktacija.
Tiesa: Karvės pienas neturi jokios įtakos moters pieno gamybai. Netgi atvirkščiai, karvės pienas dabar pripažįstamas vienu stipriausių alergenų, tad pernelyg daug jo vartojanti moteris gali išprovokuoti savo žindomam kūdikiui alergiją. O kad jos mažyliui ir jai pačiai nepritrūktų kalcio, dėl kurio pienas taip vertinamas, rekomenduojama mamai valgyti daugiau košių, rauginto pieno produktų.
Mitas: Moterys, kurių krūtinė maža, neturės daug pieno.
Tiesa: Sveika moteris, net jei jos krūtys ir visai mažos, kuo ramiausiai gali savo pienu išmaitinti ne tik vieną, bet ir du ar tris vaikus, jei susilaukė dvynukų ar trynukų. Krūtinės dydis pieno kiekiui jokios įtakos neturi.
Mitas: Negalima vaiko per dažnai imti ant rankų – išlepinsite.
Tiesa: Dar nemokantis kalbėti jūdikis su mama bendrauja akimis, mimika, verksmu. Jei jis jaučiasi patogiai ir nėra alkanas, savo verksmu dažniausiai parodo, kad pasilgo mamos artumo, jam reikia prisilietimo, švelnumo, šilumos. Pasūpavimai, pamylavimai, prisiglaudimai būtini normaliam kūdikio vystymuisi – jam tiesiog gyvybiškai svarbu kuo dažniau šalia matyti mamą, prie jos priglusti, būti pačiūčioutam, nuramintam, paglostytam, tai natūralus kūdikio poerikis. Su išlepimu tai neturi nieko bendro.
Mitas: Jei iki kūdikiui sueis metai jo neatjunkysite nuo krūties – jums ims slinkti plaukai, gesti dantys.
Tiesa: Nei pusė metų, nei metai maitinimo krūtimi neatims mamos grožio, plaukų ar dantų, jei tik ji pati maitinsis pakankamai maistingai, pasirūpins, kad jos valgiaraštyje netrūktų vaisių, daržovių, grūdinių kultūrų. Tuo tarpu jei pačios mamos mityba bus nepilnavertė, maitinimas krūtimi jos sveikatai ir grožiui gali pakenkti jau pirmaisiais mėnesiais, o ne tik po metų.
Mitas: Anksčiau pradėjusių vaikščioti vaikų kojos būna kreivos
Tiesa: Kiekvienas vaikas vystosi pagal savo individualių ritmą. Vieni kūdikiai pradeda vaikščioti 9-10 mėnesių, kiti – jau gerokai po metų. Jei mažylis pradėjo vaikščioti – reiškia, jo organizmas, kaulų ir raumenų sistema šiam raidos etapui jau pasirengė. Kitaip tariant, kojų kreivumas visiškai nepriklauso nuo to, kada mažylis pradėjo vaikščioti – jį lemia įgimta skeleto forma ar persirgtos ligos, pvz. rachitas.
Mitas: Jei naujagimio rankos vėsios – jam šalta.
Tiesa: Šaltos kūdikio rankutės ir pėdutės liudija tai, kad jo kraujotakos sistema dar nėra pilnai išsivysčiusi. Kad jo galūnės sušiltų – apaukite storesnėmis kojinytėmis, ant rankų užmaukite pirštinaites, bet nereikia viso kūdikio aprengti šiltesniais rūbais. Jei norite įšsitikinti, ar jam tikrai nešalta – patikrinkite ne ranką, koją ar nosį, o kūdikio kaklą ir nugarytę.
Mitas: Naujagimiui būtina tyla.
Tiesa: Dar būdamas mamos pilvelyje vaisius nuolat girdi įvairiausių garsų. Jis prie jų pripranta, jie tampa neatsiejami nuo jo kasdieninio gyvenimo ir... netgi suteikia saugumo jausmą. Tuo tarpu visiška tyla naujagimiui kelia nerimą ir baimę, taigi parsivežusi jį namo laikykitės įprasto namų ritmo ir neizoliuokite nuo garsų. Beje, mus supančių garsų įvairovė padeda kūdikiui vystytis ir pažinti pasaulį.
