Siekdami nusiraminti po patirto streso Lietuvos gyventojai itin dažnai griebiasi cigaretės. Kad atsipalaiduoja rūkydami, prisipažįsta 29 proc. tyrimo metu apklaustų 15–74 metų lietuvių. Rūkymas kur kas populiaresnis tarp vyrų, o moterys numalšinti stresą dažniausiai stengiasi gerdamos arbatą, kavą, vartodamos vaistus ir maisto papildus.
Tokius rezultatus atskleidė sociologinis tyrimas, kurį vykdė bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos Tyrimai".
Rūkymą, kaip populiariausią priemonę stresui malšinti, įvardija net 35 proc. vyriškos lyties apklaustųjų. Įveikti stresą rūkydami dažniausiai mėgina 30–49 metų žmonės (36 proc. respondentų), gyventojai su didžiausiomis šeimos pajamomis (31 proc.), vadovai (36 proc.), darbininkai (35 proc.) ir dirbantys privačiose įstaigose ar įmonėse asmenys (34 proc.). Moterys, skirtingai nei vyrai, malšindamos stresą pirmenybę teikia arbatai (23 proc.), raminamiesiems vaistams (17 proc.) ir kavai (13 proc.). Kad dažniausiai atsipalaiduoja rūkydamos, tvirtino 12 proc. apklaustų moterų.
Arbatą, kaip vieną iš įprastinių streso malšinimo būdų, įvardija 28 proc. apklaustųjų. 23 proc. žmonių atsipalaiduoja gerdami kavą, o beveik penktadalis (19 proc.) – vartodami įvairius vaistus. Alkoholiu stresines situacijas numalšinti stengiasi kiek daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) asmenų – daugiausia vyrai (22 proc.), bedarbiai, darbininkai ir žmonės, dažnai atsiduriantys stresinėse situacijose. Maisto papildus malšinti stresui vartoja 4 proc. apklaustųjų. Taip pat tarp priemonių, kurias gyventojai naudoja stresui malšinti, buvo paminėtas sportas, poilsis gamtoje, žvejyba, bendravimas su draugais ar artimaisiais, valgymas, knygų skaitymas ir muzikos klausymasis.
Pasak gydytojos Reginos Žukauskienės, tyrimo rezultatai kelia didelį nerimą. „Nei cigaretės, nei alkoholis, nei be saiko geriama stipri kava tikrai nėra priemonės, galinčios padėti numalšinti stresą. Šie žalingi įpročiai organizmui daro didelę žalą, o patiriamas laikinas atsipalaidavimas yra paprasčiausia saviapgaulė. Nuolatinis organizmo nuodijimas vieną dieną gali baigtis sunkia liga“, – pažymi gydytoja. Anot R.Žukauskienės, organizmui kenkia ir bereikalingai vartojami raminamieji vaistai. „Neretu atveju nepasikonsultavę su gydytoju ar vaistininku žmonės pradeda vartoti raminamuosius vaistus ir taip įgyja stiprią priklausomybę. Tai – labai ydinga praktika. Stresą dažnai patiriantiems žmonėms reikėtų stengtis kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, sportuoti, o bendrai organizmo būklei pagerinti vartoti centrinę nervų sistemą raminančius maisto papildus“, – teigia gydytoja.
Tyrimas UAB „Valentis" užsakymu atliktas šių metų birželio mėnesį. 100 Lietuvos vietovių buvo apklausti 1006 šalies gyventojai nuo 15 iki 74 metų.
Laurynas Butkauskas
