Priešistorėje mūsų protėviai formuodavo gentis, kad atremtų motinos gamtos ir tais laikais Žemėje gyvenusių gyvūnų antpuolius. Šiose grupėse egzistuodavo socialinė sistema, kuriai vadovaudavo alfa vyras ir moteris. Likusieji taip pat turėdavo savo statusus ir gyvendavo grupėje.
Jeigu nuvildavai alfa vyrą arba moterį, arba genties lūkesčius, tave arba nužudydavo, arba išvarydavo. Jeigu narį išvarydavo dėl bet kokios priežasties, jam tekdavo atlaikyti viso pasaulio spaudimą vienam ir dažniausiai jis negyvendavo ilgai. Ši atstūmimo baimė yra giliai įsišaknijusi mūsų pasąmonėje ir iki šių dienų mūsų galvose vyksta atitinkami procesai.
Ko mes realiai bijome? Susimąstykime!
Anksčiau atstūmimas, išvarymas iš genties reiškė ne vien mažiau galimybių išlikti, bet ir mažesnę tikimybę susiporuoti, susilaukti palikuonių. Jeigu nepavykdavo susirasti moters, visa tavo giminė, visas genofondas paprasčiausiai išnykdavo. Atstūmimas (žmogaus ego) buvo lyginamas su tam tikra mirties rūšimi – visišku ištrynimui iš žmonijos istorijos.
Šiuolaikiniame pasaulyje, jeigu tau nepasiseks gyvenime, tu neteksi darbo, draugų arba grupės bendraminčių, o gal tave atstums kažkas, kuo esi susidomėjęs, tu nemirsi ir tavo planai susilaukti vaikų nebus sugriauti. Mes galime lengvai įsidarbinti kitur, susirasti naujų pažinčių, partnerių ir t.t. Tačiau, net ir žinant šias tiesas, baimė vis vien rusena mūsų pasąmonėje ir stengiasi, kaip čia išsireiškus, parodyti savo dantis.
Vis dar yra priežasčių šiai atstūmimo baimei. Jeigu nebūtų baimės, tu nesistengtum įsidarbinti, net nesivargintum dirbti su savimi, tobulėti ir tu nesimokytum iš savo klaidų kiekvieną kartą, kai nepasiektum užsibrėžtų tikslų. Sveika atstūmimo baimė būtina, kad mes būtume darbingi ir kad peržengtume savo komforto zonos ribas, augtume, nes kitaip mums apskritai niekas nerūpėtų.
O jeigu ji pasakys „NE“… Ir ką!?
Šlykščiausia atstūmimo baimė, kuri neduoda daugeliui mūsų ramiai gyventi – būti atstumtam kažkieno, kam esame neabejingi. Tai liečia tiek vyrus, tiek moteris… Tiesą sakant, asmeniškai aš tikiu, kad moterys labiau bijo būti atstumtos nei vyrai, YPAČ jeigu jos būna atstumiamos vyro, kurį jos laiko „alfu“.
Aš suprantu, kad daugelis nepatikės tuo, ką sakau, bet paklauskite savęs patys: kas leidžia 3 valandas vonioje besipuošdamos, grūsdamos servetėles į liemenėles, audamosis aukštakulnius, tobulindamos tam tikras visiems gerai žinomas (ir po tobulinimo – gerai matomas) kūno vietas ir nerimauja dėl nepriekaištingos išvaizdos? Aišku, kad moterys. Jeigu pažįstate taip besiruošiančius kur nors eiti vyrus, siūlau jiems vožtelt per pakaušį – gal jų „kompas“ pradės normaliai veikti.
Gamtoje dažniausiai patinai inicijuoja pažintį, imasi iniciatyvos, todėl natūralu, kad vyrus DAŽNIAU atstumia ir taip turėtų būti. Todėl vyrai flirto poligone patiria kur kas daugiau atstūmimų nei moterys.
Grįžtam į priešistorę… Jeigu tada būtum vyras, kuris prisiartino prie moters, kuri priklausė kitam, tu tiesiogine prasme rizikuotum savo gyvybe ir galėtum būti nužudytas kito patino.
Jeigu sugalvotum lįsti prie „alfuko“ moters, tave tikrai nužudytų. Jeigu tu eitum prie moters ir ji tave atstumtų, kitos moterys matytų šį atstūmimą ir kristų tavo bendra vertė, jos visos mažiau norėtų (arba visai nenorėtų) su tavimi daugintis.
Modernus pavyzdys: kai moteris uždeda vyrui etiketę „bjaurybė“ arba dažnai pasitaikantį „lopas“. Juokinga tai, kad praktiškai nei viena moteris tiesiai šviesiai nepaaiškins, kas tas „bjaurybė“ arba kodėl jis yra „lopas“, tačiau visos likusios jau žinos, kad žaidimas baigtas.
Moteris, kurią atstumia, retai susilaukia panašaus likimo, nebent ji būna stipriai deformuota arba serganti. Ji tiesiog įgyja žemesnį statusą grupėje ir netenka priėjimo prie a-la geresnių genų. Tačiau ji vis vien gali daugintis ir susilaukti palikuonių su paprastais, eiliniais grupės nariais. Ji gali pratęsti savo giminę. Įvairovė… Apsidairyk!
Mums pasisekė ir mes gyvename 7 milijardus žmonių talpinančioje planetoje, todėl mums nėra ko nerimauti dėl atstūmimo. Beje, atstūmimas dažniausiai nėra asmeniškas, t.y. tai ne face control’as. Daugeliu atvejų būname atstumiami dėl to, kad kažką padarėme arba nepadarėme, o tai privertė žmogų mus atstumti. Kitaip sakant, jūsų asmenybės niekas neliečia.
Kiek įžymybių pažįstate, kurie savo veiksmais visiškai susigadino savo reputaciją? Juk kadaise juos garbino ir mylėjo, tačiau jų VEIKSMAI sukėlė atstūmimą.
Tas pats nutinka, kai tave atstumia potenciali partnerė, darbdavys arba tiesiog nepasieki tikslo; tai ne tu, o veika: ką darai arba ko nedarai. Taip pat turi pripažinti faktą, kad negali laimėti visų „prizų“ ir tu patiksi tikrai ne visiems, ne visi norės tavęs samdytis ir ne visi manys, kad esi patrauklus.
Jeigu einate prie priešingos lyties atstovės ir pradedat pažintį – tai nereiškia, kad artėjat prie momento, kada muzika staiga nutyla, ji skelia jums antausį, visi pradeda juoktis ir badyti pirštais, o jūs tuo tarpu bėgate apsižliumbės laukan. Tai tik vienas tipinis atstūmimo scenarijus, kurį vyrai kažkokiu būdu iš nežinia iš kur ištraukė ir įsikalė sau į galvą.
„NE“ – tai ne žeminimas, ne įžeidimas
Vienintelis būdas išgyventi atstūmimą – suvokti, kad jis įvys (anksčiau ar vėliau, vienoj ar kitoj situacijoje) ir kad tame nėra nieko baisaus, tu išgyvensi, velniai griebtų. Kas mūsų nenužudo – daro stipresnius!
Kontroliuok savo gyvenimą vien suvokdamas, kad jeigu kažkas atstumia – tai ne pasaulio pabaiga, gyvenimas tęsiasi. Tu žinai savo vertę, jeigu tave atstūmė, tikėtina, kad tu paprasčiausiai nesėkmingai pateikei tą vertę aplinkai, žmogui ir t.t. Jie atstūmė pasiūlymą, o ne tave. Tai jų netektis, o ne tavo. Neleisk senovinei baimei žaisti su tavimi ir gadinti tavo ateitį.
Kai kitą kartą pasijusi sukaustytas, apimtas drovumo ar baimės, prisimink, kad tai tavo ego šaudo į tave emocijomis, verčia tave bijoti, saugo tave nuo „mirties“. Tačiau kai tik suvoksi, kad mes gyvename ne urvinių žmonių laikais ir tavo veiksmai negresia tavo gyvybei (tikiuosi), tu galėsi atsikratyti baimės ir daryti gyvenime tai, ko nori. Blogiausias scenarijus šiuo atveju: arba būsi atstumtas, arba nepasieksi užsibrėžtų tikslų. Viskas!
