Ar dažnai verki? Neverki visai? 70 procentų mūsų planetos vyrų ir 35 procentai moterų prisipažįsta, kad tiesiog neleidžia sau ašaroti (ypač kitiems žmonėms matant), tačiau verkimas iš tiesų yra širdies ir kraujotakos sistemos ligų profilaktikos priemonė, jis neleidžia susikaupti neigiamoms emocijoms ir gali būti nebloga ligų prevenciją.
Dėl to, kad šiuolaikiniai žmonės verkia žymiai mažiau nei jų protėviai, dažniausiai kaltę verčiame stereotipams. Juk mums į kraują įaugusi nuomonė, kad ašaroja tik silpni ir infantilūs liaušiai, nors verksmas yra elementari organizmo gynybinė reakcija, sauganti mus nuo emocinio „perdegimo“, ji yra tokia pati natūrali kaip kvėpavimas ar prakaitavimas. Įdomu tai, kad ašaros yra išskirtinė žmogaus ypatybė, iš visų gyvūnų tik homo sapiens rūšis taip reiškia savo emocijas (kai kurie gyvūnai irgi verkia, bet jų ašaros yra tik refleksas, atliekantis fiziologinį vaidmenį).
Didvyriai irgi paleidžia dūdas
Mūsų civilizacijos kūdikystės etape ašaros buvo traktuojamos kaip savaime suprantama reakcija. Antikos laikų herojai raudodavo nesikuklindami ir iš širdies, o Senovės Romos politikai dažniausiai žliumbdavo viešai, prieš publiką. Tam netgi buvo sugalvotas specialus terminas „katarsis“, jo esmė yra ganėtinai paprasta – jei nori kuo geriau išsivalyti organizmą, sielą ir protą, reikia kaip reikiant išsibliauti. Jei pats nesugebi iššaukti tokios stiprios organizmo reakcijos, tam pasitarnaus teatras, literatūros kūriniai, o dabar ir kino filmai, kurių širdį draskantis siužetas ištirpdys ir kiečiausio skeptiko širdį.
Vyrai neverkia?
Iki trejų metų ir mergaitės, ir berniukai verkia kiek tik širdis geidžia. Tačiau vėliau mažieji vyrukai iš visų aplinkinių ima girdėti pastabas: „Nesriūbauk, tu gi vyras“, kurias tėvai sako norėdami, kad jų berniukas užaugtų stiprus, vyriškas ir kantrus. Tėvai draudžia sūnums atvirai lieti emocijas ir į skausmą reaguoti pačiu paprasčiausiu būdu. O kokios pasekmės? Norėjome kaip geriau, o išėjo kaip visada – dažnai toks „stiprus“ charakteris apauga nemenkomis problemomis. Suaugęs vyras bijo pasirodyti silpnakinkiu ir renkasi tylaus kankinio kelią, bet nesiryžta išlieti emocijų. Kartais atrodo, kad jį žiauriai erzina kiti „silpni“ individai, nors iš tiesų jį nervina tai, kad jie nevaldo savo emocionalumo. Po devyniais užraktais paslėptos emocijos dažnai gali iššaukti begalę psichosomatinių negalavimų, tokių kaip chroniškas galvos skausmas, įvairūs augliai, astma ir pan.
Ašarų reakcija
Mokslininkai tvirtina, kad vengti ašarų nereikėtų jau vien dėl to, kad jos yra gana efektyvus vaistas. Kartu su ašaromis iš organizmo pasišalina stresinėse situacijoje susidarantys hormonai ir toksinai, todėl verksmas yra natūrali terapinė priemonė, kuri nuima emocinį krūvį, pašalina kenksmingas medžiagas ir sutvarko organizmo cheminį balansą. Bet jei esi toks nepalaužiamas, kad net animacinis filmukas apie Bembį Tavęs nesugraudins, ypatingos emocinės iškrovos momentu pasipjaustyk svogūno – medikai teigia, kad net ir svogūno rūgšties sukeltos ašaros yra naudingos. Be to, taip vienu šūviu nušausi du zuikius – po to svogūną galėsi pačirškinti su bulvėmis ar grybais. Štai tau ir ašarų nauda!
Atviri prisipažinimai
Amerikiečiai atvirauja, kad susigraudina vidutiniškai 1-2 kartus per mėnesį, nepaliečiai tvirtina, kad lieja ašaras po 2-4 kartus (lygiai tiek pat kartų verkia ir vokiečiai) per tą patį laikotarpį, tačiau niekas negali pralenkti kinų – šios Azijos šalies gyventojai verkšlena net po 6 kartus per mėnesį.
Teisingo verkimo instrukcija
Tikriausiai jau įtikinome Tave, kad verkti, kūkčioti, raudoti ir springti ašaromis kartais yra sveika, naudinga ir paranku. Ašaros organizmą išvalo nuo kenksmingų medžiagų, o psichiką – nuo susikaupusių išgyvenimų. Taip kad mesk iš galvos visus stereotipus ir išliek, kas guli ant širdies, be jokių suvaržymų ar susilaikymų. Netrukus įsitikinsi, po ašarų pliūpsnio visada palengvėja. Tiesa, yra trys TEISINGO ašarojimo taisyklės:
1. Nepaisant to, kad taip dažnai rodoma filmuose, nėra ko verkti į pagalvę (o ypač į tą, ant kurios miegi). Visų pirma, taip negausi pakankamai deguonies, o be to, kaip teigia mistikos ir spiritizmo žinovai, visos neigiamos mūsų mintys yra linkusios kauptis pagalvėje, todėl jei nepaklausysi šio patarimo, po to nesiskųsk, kad Tau sapnuojasi košmarai.
2. Jei jau ryžaisi, išsiverk vienas arba su vienu (pačiu artimiausiu draugu), antraip jausi diskomfortą, kai kitomis aplinkybėmis sutiksi tą žmogų, ant kurio peties verkei. Intymioms emocijoms visai nereikia atsitiktinių liudininkų.
3. Nuleidęs garą, nusiprausk akis ir vokus suvilgyk ledo gabalėliu (jei jo neturi, puikiai tiks ir šaldytos daržovės ar vaisiai). Taip žymiai greičiau atsigaus Tavo veidas ir praeis paburkimas.
XIX a. tie riteriai, kurių akys būdavo nuolat sudrėkusios nuo širdies išgyvenimų, buvo laikomi itin galantiškais, o damos apskritai nesiskirdavo su nosinaite ir kiekvienu audringesniu atveju pasistengdavo alpalpti. Šį itin išplitusį įprotį išgydė tik XX amžius ir du pasauliniai karai.
Ašarų jūra
Patvirtinimui, kad dailiosios lyties atstovės verkia dažniau nei vyrai, nereikia jokių statistinių tyrimų. Tačiau medikai priduria, kad moteris vienu kartu gali pagaminti nuo 3 iki 5 mililitrų ašarų, o vyro sugeneruojamas to paties skysčio kiekis nesiekia ir 3 ml. Teigiama, kad damos ašaroja keturis kartus dažniau nei vyrai, o net pusė jų sriūbauja bent vieną kartą per savaitę. Ir tai daro su užsidegimu! Moterys verkia ir iš laimės, ir iš skausmo, kai pritrūksta noro ar galimybių paaiškinti savo troškimus ar ketinimus, kai joms skauda, apmaudu arba tiesiog dėl to, kad „tas filmas griebia už širdies“. Pasitaiko ir įdomesnių epizodų – kai kurios moterys verkia lovoje, iš karto po orgazmo. Tad jei šalia gulinti dama po visko pravirko, neišsigąsk – nieko blogo nenutiko, kaip tik atvirkščiai – traktuok jos ašaras kaip didžiausią komplimentą sau.
